Lietuva iki šiol neturi Konstitucinių įstatymų sąrašo, nors jau prieš vienuolika metų priimtoje šalies Konstitucijoje įsakmiai nurodoma jį turėti. Netgi Konstitucinis Teismas yra ne kartą atkreipęs Seimo dėmesį į tai, kad stinga tokio sąrašo.

Šiomis dienomis parlamento sekretoriate jau įregistruotas Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo projektas. Jis netrukus turėtų būti pristatytas Seimo plenariniame posėdyje, tačiau priimtas bus greičiausiai ne anksčiau kaip rudenį vyksiančioje sesijoje. Politikai prognozuoja, kad dėl šio sąrašo kils nemažai diskusijų, nes visus į jį patekusius įstatymus bus sudėtingiau pataisyti.

Seimo pirmojo vicepirmininko Česlovo Juršėno ir buvusio vidaus reikalų ministro, parlamentinės komisijos Konstitucijos pataisoms rengti vadovo Juozo Bernatonio parengtame projekte į sąrašą numatoma įtraukti vos keliolika įstatymų, nors anksčiau būta siūlymų jame turėti kelias dešimtis teisės aktų projektų.

Numatyta, kad Konstitucinių įstatymų sąraše bus Herbo, Himno, Vėliavos, Prezidento, taip pat Peticijų, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymai, visos iki šiol priimtos Konstitucijos pataisos. Tuo tarpu prieš trejus metus Č.Juršėno ir J.Bernatonio parengtame projekte siūlyta prie konstitucinių įstatymų priskirti Teismų, Referendumo, Susirinkimų, Pilietybės, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo bei kai kuriuos kitus įstatymus. “Tuomet prasidėjo diskusijos, ar tikrai visi tie įstatymai verti konstitucinių vardo, siūlyta sąrašą gerokai sutrumpinti, todėl projektas buvo atidėtas iki geresnių laikų. Matyt, dabar atėjo laikas kardinaliai užsiimti šiuo klausimu ir sutarti”, - “Kauno dienai” sakė Č.Juršėnas.

Jis tvirtino, būtent dėl numatomų politinių diskusijų Konstitucinių įstatymų sąrašo klausimais į pirminį projektą pateko vos keli teisės aktai. “Jeigu politikai sutars, į jį galima bus įtraukti papildomus įstatymų pavadinimus. Arba atvirkščiai - dar labiau jį sutrumpinti”, - teigė Seimo vicepirmininkas.

Č.Juršėnas mano, kad kai kuriuos įstatymus, kurie būtų verti patekti į Konstitucinių įstatymų sąrašą, dar numatoma keisti: “Todėl būtų geriau juos kol kas palikti ramybėje ir įtraukti į sąrašą tuomet, kai jie bus iš esmės pakeisti. Mat tame sąraše jau esančius teisės aktus keisti yra ganėtinai sudėtinga”. Į Konstitucinių įstatymų sąrašą įtraukti teisės aktai gali būti keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Ir pats sąrašas gali būti keičiamas tik sutariant 3/5 parlamentarų. Č.Juršėnas atkreipė dėmesį į teisinį paradoksą - Konstitucinių įstatymų sąrašo oficialiai dar nėra, o į jį Seimo sprendimu jau įtrauktas 1996 metų gruodžio mėnesį priimtas Konstitucijos 47 straipsnyje numatyto Žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinis įstatymas.

Seimo Teisės departamento vadovas Kęstutis Virketis yra teigęs, kad nevertėtų skubėti tvirtinti Konstitucinių įstatymų sąrašo, kol Lietuva netapo Europos Sąjungos nare. Priėmus visas ES įstatymines normas ir stabilizavus įstatymų bazę, pasak K.Virkečio, “bus galima ramiai pasvarstyti, kurie teisės aktai nusipelnė garbės pateikti į Konstitucinių įstatymų sąrašą”.

Be to, K.Virkečio nuomone, būtų gerai, kad Konstitucinių įstatymų sąrašas atsirastų tuomet, kai bus parengtas visų šalies teisės aktų sąvadas. Jau prieš kelerius metus parlamentas pavedė Vyriausybei imtis šio darbo ir jis dabar po truputį atliekamas. Pareigūnas tikisi, kad iki Lietuvos narystės ES teisinis sąvadas bus jau parengtas.