Seime gimė idėja sukurti radikalizmo visuomenėje prevencijos programą ir įvesti tolerancijos pamokas mokyklose.
Tokios idėjos iškeltos trečiadienį per Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdį, kuriame nagrinėtos Lietuvoje vis pasireiškiančios radikalizmo apraiškos. Daugiausia dėmesio skirta antisemitizmui.

"Ketiname surinkti visus už tai atsakingus Seimo komitetus ir priimti bendrą prevencinę Lietuvos programą prieš radikalių ideologijų plitimą Lietuvos Respublikoje", - po uždaro komiteto posėdžio žurnalistams sakė URK pirmininkas Emanuelis Zingeris.

Jis pabrėžė, kad "kiekviena karta, kuri užauga Lietuvoje, turi sužinoti, kokios yra tos ideologijos, kurios nuvedė XX amžių į skerdynes, per kurias išžudyta milijonai žmonių".

"Mes negalime pakęsti, kad čia pat, už šimto metrų, kabėtų Trečiojo reicho vėliavos prie buvusių Profsąjungų rūmų. Nežinia, kur pagamintos", - tvirtino E.Zingeris.

Posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius pripažino, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai prie Kauno sinagogos rasta kiaulės galva su peisais, iki balandžio pabaigos, kai didžiuosiuose miestuose buvo parašyti antisemitiniai šūkiai, nenustatytas nė vienas įtariamasis.

R.Valentukevičiaus teigimu, per šį laikotarpį pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai, bet juose apčiuopamų rezultatų nėra. Policijai nepavyko rasti liudininkų, įkalčių.

"Mes nekalbame apie kelis berniokus ar kelias mergaites, vaikščiojančias su odiniais batais ir raudonai nusidažiusias savo plaukus bei rėkaujančius neapykantos pilnus žodžius Lietuvos ar pasaulio tautoms, mes kalbame apie tos ideologijos plitimo prevenciją", - pabrėžė E.Zingeris.

Anot jo, Lietuvoje esantys tolerancijos centrai, Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigos privalės įtraukti į savo programas "visa tai, kas susiję su Europos tvirtinimu, o ne neapykantos kurstymu".
"Manome, kad pakantumas kitiems yra privaloma mūsų švietimo dalis. Bus atskiras posėdis su švietimo ir mokslo ministru, kuris, mano žiniomis, nusiteikęs tokias programas sustiprinti. Bandysime pereiti prie Lietuvos švietimo programų ir jų tolerancijos punktų stiprinimo", - dėstė URK pirmininkas.

Užsienio reikalų viceministrės Astos Skaisgirytės-Liauškienės teigimu, viena iš kovos su radikalizmu priemonių galėtų būti tolerancijos pamokos mokyklose.

"Švietimas yra labai svarbus. Švietimas, kuris prasidėtų nuo pradinių klasių apie tai, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metais, apie holokausto problemą, apie tai, kas vyko sovietų okupacijos metais, apie tai, kad reikia būti tolerantiškiems kitoms tautoms, gyvenančioms Lietuvoje", - sakė ji.

Viceministrė atkreipė dėmesį, kad pirmiausia tokių dalykų reikia išmokyti mokytojus.
"Turime juos švieti, kad jie atitinkamai tas žinias perduotų moksleiviams. Mokytojų švietimas išlieka problema", - sakė ji žurnalistams.

Kita vertus, pasak A.Skaisgirytės-Liauškienės, už neapykantos kurstymą turi būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

Pernai prokurorai teismams perdavė 24 baudžiamąsias bylas dėl neapykantos kurstymo prieš tam tikras žmonių grupes. Dvi bylos buvo dėl diskriminavimo tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės pagrindu, likusios - dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.