Keli Seimo nariai rengia dirvą dar vienai ne darbo dienai. Siūloma iš atmintinų dienų sąrašo braukti Vėlines, kad vėliau jas būtų galima priskirti prie valstybinių švenčių. Oponentai siūlymą vadina pigiu būdu įsiteikti rinkėjams.

Teiks ketvirtadienį

Tradicija kartkartėmis pamėginti keisti atmintinų dienų ar valstybinių švenčių sąrašą gyva ir naująjį politinį sezoną. Seimo nariai socialdemokratai Edvardas Žakaris, Valerijus Simulikas, Edmundas Jonyla, Alma Monkauskaitė ir konservatorius Vytautas Juozapaitis ketvirtadienį parlamentui teiks įstatymo projektą, kad lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės būtų išbrauktos iš atmintinų dienų sąrašo, – esą tam, kad vėliau ši diena taptų valstybine švente.

E.Žakaris tikina girdėjęs daug pritariančių nuomonių, kad Mirusiųjų atminimo, arba Vėlinių, diena taptų laisvadieniu, užtat ir nusprendė idėją siūlyti Seimui.

"Sprendžiame pagal kapų lankymą, pagal lietuvių nuostatas prižiūrėti kapus. Juo labiau kad Vėlinės iš tikrųjų yra baltų etnokultūros šventė, o ne lapkričio 1-oji, čia šiek tiek sumaišyta. <...> Visgi tėra viena laisva diena (lapkričio 1-oji – red. past.), ypač kai ji papuola savaitės viduryje, o žmonės daug kapų turi. Pažiūrėkit, lapkričio 1-ąją kokios mašinų grūstys ir t. t., o kai kurie turi po visą Lietuvą išsibarsčiusių kapų", – aiškino parlamentaras.

Tik alaus pagėrimo šventė?

Ekonomistai skaičiuoja, jog viena valstybinė šventė, t. y. ne darbo diena, Lietuvai kainuoja per 100 mln. litų. Kad šalis nenukentėtų finansiškai, E.Žakaris sako neskubėsiantis siūlyti Vėlines įteisinti kaip valstybinę šventę. Vietoj to Seimo narys pasišovęs dar vienai permainai – išbraukti kurią nors dabartinę ne darbo dieną. Šiuo metu Darbo kodekse įteisinta 15 tokių dienų, trys jų švenčiamos sekmadieniais. Politikas mano, kad netekti laisvadienio statuso turėtų prieš dešimtmetį valstybine švente tapusios Joninės (Rasos).

"Seimas turėtų pasvarstyti, ar visos šventės yra vienodai prasmingos. Aš manyčiau, kad gal ji neturėtų tapti papildoma diena, galbūt kai ką būtų galima ir išbraukti. Ne viena diena padauginti (valstybinių švenčių – red. past.), bet ją įteisinti vietoj kitos. <...> Manyčiau, kad, jeigu vertintume pagal tai, kaip žmonės atrodo per Vėlines, ir pažiūrėtume, kaip švenčiamos Joninės, tai Joninės – alaus pagėrimo šventė. Jeigu būtų mano nuomonė, braukčiau Jonines. Bet kiti gal kitas šventes gali pasiūlyti", – dėstė E.Žakaris.

Šiuo metu Atmintinų dienų įstatyme įrašytos 56 tokio pobūdžio šventės. Paklaustas, ar dar neatėjo metas valstybinių švenčių ir atmintinų dienų sąrašams nusistovėti, parlamentaras tam pritarė. Tačiau net ir tokią problemą E.Žakaris sieja su politinėmis intrigomis.

"Aš sutinku, dėl to ir kalbu, kad gal ne laikas Vėlines skelbti laisva diena. Ir po pateikimo prašysiu Vyriausybės paklausti išvados, ar ne laikas apskritai pagalvot, ar visos valstybinės šventės vienodai svarbios. Reiktų pasižiūrėt tą sąrašą, ar jis vis dėlto nėra pagal politines valias, – savo laiku kas nors ateina, kokia nors valdanti koalicija. Nes tikros valstybinės šventės žinom, kas yra, – su nepriklausomybe susijusios. O visos kitos yra prie valstybinių. Gal turėtų būti valstybinės, atmintinos ir kokia nors trečia grupė, į kurią įeitų Motinos diena, Tėvo diena, Velykos, Kalėdos", – samprotavo pašnekovas.

"Pigus reikalas"

Liberalų sąjūdžio atstovui Remigijui Šimašiui idėja kaitalioti švenčių dienų sąrašus neatrodo priimtina.

"Man atrodo, Seimo nariai, kai nori sugalvoti veiklos ar kaip nors pasireikšti, paliečia atmintinų dienų sąrašą, valstybines šventes. Tai lengvas būdas labai greitai pataikyti į žmonių širdis ir dėl to tai labai dažnai naudojama. Man atrodo, kad Lietuvoje tas sąrašas pakankamai ilgas, – ir valstybinių švenčių, ir atmintinų dienų, – ir nieko daryti nereikėtų", – taip situaciją įvertino R.Šimašius.

Parlamentaras leido suprasti, kad Lietuvoje šiuo metu yra gerokai aktualesnių klausimų, kuriuos reikėtų spręsti. R.Šimašius sakė nepritariantis tik gegužės 1-osios ne darbo dienos statusui, bet ir jo esą dėl šventos ramybės keisti neverta.

"Tokios šventės turi būti nusistovėjusios žmonių sąmonėje, žmonės, man atrodo, turėtų užaugti ir vaikus auginti su tokiom šventėm. Ir kaitalioti reikalo nėra, tai tikrai nėra Lietuvos problema, kurią reikėtų spręsti. Man atrodo, kad tai truputėlį pigus reikalas. Ir apskritai to sąrašo reikėtų neliesti, mano supratimu, nebent gegužės 1-oji galėtų būti išbraukta iš sąrašo, nors ir tai gal reikėtų palikti ramybėje ir neliesti nieko", – dėstė R.Šimašius.

Ne pirmas bandymas

Iki šiol valdžia nebuvo linkusi pritarti įstatymų projektams dėl naujų poilsio dienų. Pavyzdžiui, pavasarį nebuvo pritarta socialdemokrato Eduardo Šablinsko siūlymui kaip ne darbo dieną įteisinti vadinamąsias Kūčeles – gruodžio 31-ąją.

Dėl ekonominių padarinių Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rugpjūtį nepritarė konservatoriaus Valentino Stundžio siūlymui šventine diena paskelbti spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną. Tačiau birželį Seimas siūlymui pritarė, tad šioje rudens sesijoje įstatymo projektas dar turėtų būti svarstomas.

Prieš dvejus metus po kelių svarstymų tuometis Seimas pritarė parlamentarės Agnės Zuokienės siūlymui rugsėjo 1-ąją suteikti laisvą pusdienį tėvams, kurie augina jaunesnius nei 12 metų vaikus. Pati A.Zuokienė norėjo, jog tėvai gautų visą laisvą dieną, ir argumentavo, kad nors ši diena neįtraukta į šventinių dienų sąrašą, iš tikrųjų tądien nedirba daug mažamečių vaikų tėvų, tačiau galimybė palydėti atžalas į mokyklą priklauso tik nuo darbdavių geranoriškumo.