Lyderiai ir autsaideriai

2022–2023 m. antrasis suaugusiųjų įgūdžių tyrimas, atliktas 31 valstybėje ir regione, iš kurių 27 dalyvavo pirmajame, prieš dešimtmetį atliktame, tyrime. Iš viso apklausta 160 tūkst. 16–65 metų amžiaus suaugusiųjų. Ankstesnė apklausa buvo atlikta per tris etapus 2011–2017 m. 39-iose šalyse. Tyrimo metu analizuoti suaugusiųjų raštingumo, skaičiavimo gebėjimai ir gebėjimas spręsti problemas.

Tarp lyderių visose kategorijose išsiskyrė Suomijos, Japonijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Švedijos suaugusieji. Šeštoje vietoje – Estija. Lietuvos suaugusiųjų pagrindiniai įgūdžiai yra blogesni ir už EBPO šalių vidurkį, ir už 2014–2015 metų lygį.

Visose apklaustose šalyse kone penktadalio suaugusiųjų visi trys įgūdžiai yra žemiausio lygio. Įspūdingi ir skirtumai tarp šalių. Pvz., skaityti paprastus tekstus arba spręsti pagrindinius aritmetinius veiksmus ir uždavinius sunkiai sekasi net 44 proc. suaugusių Čilės, užėmusios paskutinę vietą, gyventojų ir tik 7 proc. Japonijos gyventojų.

Supranta tik skurdų tekstą

Lyginant suaugusiųjų įgūdžių kaitą, vaizdas taip pat nevienareikšmis. Tarp tyrimų daugumoje dalyvaujančių šalių ir regionų suaugusiųjų raštingumo lygis per pastarąjį dešimtmetį nepakito arba sumažėjo. Tik Suomijoje ir Danijoje raštingumas reikšmingai pagerėjo. Labiausiai raštingumas suprastėjo Lietuvoje ir Lenkijoje.

Tuo metu, kai EBPO šalyse suaugusiųjų, kurie naudojasi internetu, dalis padidėjo vidutiniškai nuo 76 proc. (2012 m.) iki 93 proc. (2023 m.), pusėje apklaustų šalių padaugėjo suaugusiųjų, kurių raštingumo lygis žemiausias – t. y. jie gali suprasti tik paprastus tekstus.

Daugumoje šalių raštingumo įgūdžiai skirtingose amžiaus grupėse kito panašiai. Tačiau ekspertams nerimą kelia tai, kad 24 iš 27 šalių, dalyvavusių abiejuose tyrimuose, jaunų suaugusiųjų (16–24 metų amžiaus) raštingumo įgūdžiai arba sumažėjo arba išliko nepakitę.

Dabar raštingumo teste Lietuvos gyventojai surinko vidutiniškai 238 taškus iš 500 galimų. 38 proc. gyventojų (EBPO vidurkis – 26 proc.) pasiekė tik žemiausią raštingumo lygį. „Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų geba suprasti tik trumpus tekstus ir rasti aiškiai nurodytą informaciją, tačiau jiems sunku dirbti su sudėtingesniais tekstais ar analizuoti kelių šaltinių informaciją“, – rašo tyrimo autoriai. Aukščiausius, ketvirtąjį ir penktąjį, lygius pasiekė vos 2 proc. lietuvių (EBPO vidurkis – 12 proc.).

Norint suprasti, kodėl žmonės tampa vis mažiau raštingi, nors galimybių gauti formalųjį ir neformalųjį mokymą daugėja, tyrėjai siūlo įvertinti ir šiuolaikinių darbo vietų specifika. „Ar mes kuriame kvalifikuotą darbo jėgą, ar netyčia prisidedame prie kvalifikacijos mažinimo?“ – retoriškai klausia ekspertai.

Prarandame įgūdžius

Kalbant apie skaičiavimo įgūdžius, bendra tendencija kiek geresnė. Aštuonių šalių vidutiniai rezultatai pagerėjo – pažanga išsiskyrė 35–44 metų amžiaus suomiai ir 55–65 metų amžiaus singapūriečiai. Tačiau Lietuva su 22 balais sumažėjusiu rodikliu yra tarp blogiausiųjų septyneto: naujausio tyrimo metu mūsų šalies suaugusieji vidutiniškai surinko 246 balus iš 500 galimų, o 32 proc. pasiekė tik žemiausią lygį (EBPO vidurkis – 25 proc.) – t. y., geba atlikti tik paprastus matematinius veiksmus su sveikaisiais skaičiais, tačiau jiems sunku apskaičiuoti procentus arba analizuoti statistiką. Aukščiausią lygį pasiekė tik 4 proc. Lietuvos suaugusiųjų (EBPO vidurkis – 14 proc.).

Pastebimas ryškus nuosmukis raštingumo ir matematinio raštingumo srityse tiek žemiausių, tiek aukščiausių įgūdžių grupėse.

Tyrėjai akcentuoja ir tai, kad Lietuvos gyventojai praranda įgūdžius. Lyginant dešimties metų rezultatus, pastebimas ryškus nuosmukis raštingumo ir matematinių gebėjimų srityse tiek žemiausių, tiek aukščiausių įgūdžių grupėse. Net ta pati amžiaus grupė per šį laikotarpį parodė prastesnius rezultatus. Pvz., žmonės, gimę 1989–1996 metais, 2022–2023 m. tyrime (būdami 27–34 metų) raštingumo srityje surinko 31 tašku mažiau nei 2014–2015 m. tyrime (kai jiems buvo 19–26 metai). Dar didesnį nuosmukį patyrė vyresnė karta. Žmonės, kurie 2014–2015 m. tyrime buvo 47–57 metų amžiaus, po aštuonerių metų (būdami 55–65 metų) raštingumo srityje surinko net 35 taškais mažiau.

Ypač prasti Lietuvos gyventojų rodikliai problemų sprendimo srityje. Net 46 proc. suaugusiųjų mūsų šalyje (EBPO vidurkis – 29 proc.) pasiekė tik pirmąjį lygį. Tai reiškia, kad beveik pusė šalies gyventojų geba spręsti tik paprastas problemas su nedaug kintamųjų ir aiškiai pateikta informacija. Aukščiausią lygį pasiekė vos 1 proc. Lietuvos žmonių (EBPO vidurkis – 5 proc.).

Laimingi ir aktyvūs

Tyrimas atskleidė reikšmingus įgūdžių skirtumus tarp skirtingą išsilavinimą turinčių žmonių. Lietuvoje 25–65 metų amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, raštingumo srityje surinko vidutiniškai 29 taškais daugiau nei turintieji vidurinį išsilavinimą (EBPO vidurkis – 33). Pastarieji surinko 22 taškais daugiau nei tie, kurių išsilavinimas žemesnis nei vidurinis (EBPO vidurkis – 43).

Tuo pat metu Lietuvos gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, raštingumo srityje surinko mažiau taškų nei vidurinį išsilavinimą turintys Suomijos gyventojai. Tai tyrėjams kelia klausimų apie Lietuvos aukštojo mokslo kokybę ir efektyvumą. Guodžia tik tai, kad šios kategorijos suomiai buvo pranašesni už daugumą 19 šalių suaugusiųjų.

Akivaizdus ryšys tarp žmogaus įgūdžių lygio, jo gyvenimo kokybės ir pilietinio įsitraukimo. Aukštesnius įgūdžius turintiems Lietuvos gyventojams atsiveria ne tik geresnės perspektyvos darbo rinkoje – jie jaučiasi laimingesni ir aktyviau dalyvauja visuomenės gyvenime. Aukštesnių įgūdžių turintys žmonės dažniau pasitiki kitais visuomenės nariais ir mano galintys daryti įtaką politiniams sprendimams. Pvz., tarp aukščiausio lygio įgūdžius turinčių asmenų 48 proc. pasitiki kitais žmonėmis, kai tarp žemiausio lygio – tik 23 proc.

EBPO tyrimas atskleidė dar vieną svarbią problemą – didelį disonansą tarp darbuotojų turimos kvalifikacijos, įgūdžių, išsilavinimo srities ir jų dabartinio darbo reikalavimų. Lietuvoje net 29 proc. darbuotojų yra per didelės kvalifikacijos nei reikalauja jų darbo vieta (EBPO vidurkis – 23 proc.), o 7 proc. yra per mažos kvalifikacijos (EBPO vidurkis – 9 proc.).

Be to, tyrimas patvirtino ryšį tarp tėvų ir vaikų raštingumo. Suaugusieji, kurių tėvai turi aukštojo mokslo diplomą, raštingumo srityje surinko 50 taškų daugiau nei žemą išsilavinimą turinčių tėvų atžalos.