Nors daugelyje oro kokybės tyrimų stočių 2024 metais nustatytos didesnės teršalų koncentracijos nei metais anksčiau, oro kokybės rodikliai vis rečiau viršija galiojančias normas.

Visoje Lietuvoje šiuo metu tokių stočių yra 17: Vilniuje veikia keturios, po dvi įrengtos Kaune ir Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose, Panevėžyje, jos taip pat stovi kaimiškosiose vietovėse bei miestuose, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai.

Kietųjų dalelių KD10 vidutinė metinė koncentracija stotyse praėjusiais metais siekė nuo 12 iki 24 mikrogramų kubiniame metre ir nei vienoje tyrimų vietoje neviršijo ribinės – 40 vertės.

Palyginti su 2023-aisiais, metinis vidurkis daugelyje stočių buvo didesnis arba nepakito. Tačiau vertinant ilgesnio laikotarpio, 2003–2024 metų, duomenis, šio teršalo koncentracija didėja Kauno Noreikiškių ir kaimo foninėje Žemaitijos stotyse, kitose tyrimų vietose – stebima mažėjimo tendencija.

Atskiromis dienomis ar ilgesniais periodais oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuotas visoje šalies teritorijoje – didžiausias KD10 paros vidurkis tyrimų stotyse siekė iki 136 mikrogramų kubiniame metre.

Daugiausia KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų per metus užfiksuota šiltuoju metų laiku. Pagrindinės aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis priežastys – transportas ir pakeltoji tarša, statybos ir kelių remonto darbai.

Lietuvoje buvo fiksuoti ir keli padidėjusio aplinkos oro užterštumo epizodai, juos lėmė iš kitų regionų atneštos tolimosios pernašos. Ryškiausi tolimųjų oro teršalų pernašų epizodai, kurių metu nustatytos didžiausios KD10 paros koncentracijos, užfiksuoti balandžio mėnesį dėl dulkių, atneštų iš Sacharos dykumos ir rugsėjį dėl atneštų teršalų iš Baltarusijos, kur degė miškai, durpynai.

Kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 6,1 iki 13,3 mikrogramų kubiniame metre ir neviršijo ribinės vertės – 20.

Azoto dioksido (NO2) vidutinė metinė koncentracija miestų stotyse siekė 6–37 mikrogramų kubiniame metre ir ribinė vertė 40 nebuvo viršyta.

Vertinant ilgesnio laikotarpio matavimų duomenis, taip pat stebima NO2 mažėjimo tendencija. Vis dėlto Kauno Dainavos ir Klaipėdos Šilutės plento stotyse ilguoju periodu pastebėta koncentracijos didėjimo tendencija.

Ozono (O3) didžiausia aštuonių valandų slenkančio vidurkio koncentracija siekė iki 132 mikrogramų kubiniame metre ir daugelyje stočių viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120).

Aukščiausia vienos valandos ozono koncentracija svyravo tarp 122–143  mikrogramų kubiniame metre ir informavimo bei pavojaus slenksčių vertės niekur neviršijo.

Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės nei vienoje tyrimų stotyje, nustatytų ribinių ar siektinų verčių nesiekė sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutinės metinės koncentracijos.