Bendrovė "Leo LT" bent kol kas nebus išformuota, tačiau iš jos gali būti atimtas nacionalinio investuotojo į naujos atominės elektrinės statybą statusas, nes jėgainę statys strateginis investuotojas iš užsienio.

Pakeis vadovus

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas leido suprasti, kad valdžia dabar neplanuoja išformuoti bendrovės "Leo LT", tik žada pakoreguoti jos valdymą. "Pirmiausia, ką mes padarysime, tai užtikrinsime šios bendrovės valdyme pakankamą valstybės interesų atstovavimą", – sakė ministras.

Kovo 26 d. šaukiamas neeilinis akcininkų susirinkimas, kuriame bus pakeisti kai kurie "Leo LT" stebėtojų tarybos nariai. Vėliau turėtų įvykti pakeitimų ir valdyboje. "Tuomet žiūrėsime, kiek bendrovė gali veikti", – sakė ministras.

Neatmetama galimybė, kad į stebėtojų tarybą bus deleguoti ir Švedijos atstovai. Jie esą užtikrintų, kad elektros jungties su Švedija tiesimo projektas būtų įgyvendintas.

Energetikos ministerijos vadovas dar nesako, kokie asmenys turėtų būti deleguoti iš valstybės į "Leo LT" stebėtojų tarybą. "Kandidatus dar reikia suderinti. Svarbiausias jų parinkimo principas – valstybės atstovai turi atstovauti valstybės interesams", – kalbėjo A.Sekmokas.

Valstybei priklauso 7 iš 11 vietų bendrovės stebėtojų taryboje.

Ieškos naujo investuotojo

Energetikos ministras neneigė, kad "Leo LT" nebebus laikoma galimu investuotoju į naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybą. Taigi iš bendrovės valdžia ketina atimti nacionalinio investuotojo vardą, nors Atominės elektrinės įstatyme būtent "Leo LT" įpareigojama statyti jėgainę.

Statybas planuojama pavesti strateginiam investuotojui iš užsienio. "Jis į šį projektą turi atnešti pinigus, pajėgumus ir patirtį. Kas bus strateginis investuotojas, paaiškės per konkursą, kuris galėtų būti skelbiamas šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje, parengus verslo planą naujai atominei elektrinei statyti", – teigė ministras.

Paklaustas, kas galėtų tapti strateginiu investuotoju, A.Sekmokas paminėjo energetikos bendroves iš Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos. Pasak ministro, kai kurios iš jų rodo susidomėjimą būsimu projektu ir esą laukia žinių, kada ir kokiomis sąlygomis bus paskelbtas konkursas tokiam investuotojui parinkti.

Derybų baigtis – šiemet

Strateginio investuotojo konkurso sąlygos turėtų būti aptartos elektrinės statybos verslo plane, kuris turėtų atsirasti iki šių metų pabaigos. Šiame plane, pasak ministerijos vadovo, taip pat bus numatyta, "koks bus naujos elektrinės galingumas, kas ją statys, kaip statytojas bus parinktas, kada ir kur bus užsakomi reaktoriai bei visi kiti klausimai".

Verslo planą parengs taip pat konkurso būdu parinkti konsultantai. Jie galėtų atsirasti dar pirmajame šių metų pusmetyje.

Tačiau verslo plane turės būti atsižvelgta į derybų su atominės elektrinės statybos partnerėmis – Latvija, Estija ir Lenkija – rezultatus. Derybose turėtų paaiškėti, kokia galėtų būti naujos atominės elektrinės galia, koks bus kiekvienos valstybės indėlis į projektavimą ir statybą bei kiti klausimai. A.Sekmokas tikisi, kad derybos su latviais, lenkais ir estais turėtų baigtis šiemet.

Iki bus parengtas verslo planas, energetikos ministras atsisakė prognozuoti, koks galėtų būti naujos atominės elektrinės galingumas, tačiau užsiminė turįs preliminarių skaičiavimų, kad vieno bloko galingumas galėtų siekti 650 megavatų. Kiek tokių blokų galėtų būti pastatyta, ministerijos vadovas nenorėjo spėlioti.

"Bet kuriuo atveju, tai labai preliminarus skaičius. Netgi kai verslo planas bus parengtas ir galutinis galingumas paaiškės, tai bus, mano supratimu, strateginė, konfidenciali informacija bent iki to laiko, kai užsakysime reaktorius", – paminėjo jis.

A.Sekmokas tvirtino, kad kol kas išlieka planai iki 2018 m. turėti naują atominę elektrinę. "Tačiau pažanga rengiantis įgyvendinti šį projektą yra labai nežymi. Esami statybos planai yra tokie, kad sunku tikėtis iki 2018 m. turėti naują branduolinę jėgainę", – paminėjo jis.

"Leo LT" ateitis neaiški

"Leo LT" vadovas Gintautas Mažeika pritaria, kad būtų ieškomas strateginis investuotojas naujos atominės elektrinės statybai. "Esame daug kartų sakę, kad būtų gerai, jeigu atsirastų investuotojas, turintis patirties atominių elektrinių statyboje", – teigė G.Mažeika.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad "Leo LT" akcininkai – valstybė ir "Maxima" prekybos tinklo savininkų kontroliuojama "NDX energija" – turės nuspręsti, ar įsileisti dar vieną akcininką.

G.Mažeika nesieja galimo naujo strateginio investuotojo atsiradimo su nacionalinio investuotojo statuso atėmimu iš "Leo LT" ir netgi galimu jo išformavimu.

O ministras pirmininkas Andrius Kubilius užsiminė, kad teisininkai svarsto įvairius "Leo LT" ateities variantus. "Mes negalime imtis veiksmų, kurių pasekmių kol kas nežinome", – tvirtino premjeras, aiškindamas, kodėl nėra priimamas sprendimas jau dabar arba artimiausiu metu išformuoti prieštaringai vertinamą bendrovę.

A.Kubilius pakartojo energetikos ministro žodžius, kad dabar svarbiausia – užtikrinti, kad būtų tinkamai atstovaujama valstybės interesams valdant "Leo LT", kaip nurodė Konstitucinis Teismas neseniai baigtoje nagrinėti byloje.

Netikėtai praturtėjo

Du buvę bendrovės "Leo LT" valdybos nariai galėjo gauti šimtatūkstantines išeitines kompensacijas, nors jie, pasitraukę iš valdybos, liko dirbti šioje energetikos įmonėje.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pasipiktino paaiškėjusiais faktais, kad pernai rudenį iš "Leo LT" valdybos atleistiems kai kuriems asmenims buvo sumokėtos šimtatūkstantinės išeitinės kompensacijos, nors jie netrukus buvo priimti dirbti į bendrovės administraciją. "Galbūt tai ir teisėta įstatymų prasme, bet vargu ar moralu ir teisinga", – kalbėjo A.Sekmokas.

Jis atsisakė įvardyti konkrečias tokių asmenų pavardes. Išeitinės kompensacijos siekė net po 270 tūkst. litų.

Ministras galėjo turėti galvoje buvusį premjero patarėją Saulių Spėčių (nuotr.), kuris pernai buvo atleistas iš "Leo LT" valdybos, tačiau tapo šios bendrovės strateginių projektų vadovu. Be to, tai galėjo būti ir kitas buvęs valdybos narys Dalius Šulga, kuris irgi liko dirbti "Leo LT", tapęs tyrimo ir plėtros vadovu.

"Leo LT" atstovė spaudai Aurelija Trakšelienė tvirtino, kad kompensacijos buvusiems valdybos nariams galėjo būti išmokėtos, jeigu tokia sąlyga buvo įrašyta jų darbo sutartyse. Tačiau ji negalėjo patvirtinti, kad taip iš tikrųjų buvo: "Dėl to derėtų klausti jų pačių."

Nei S.Spėčius, nei D.Šulga vakar nekomentavo įtarimų, kad jie galėjo gauti šimtatūkstantines išmokas.

Saugyklų statybos vėluoja

Energetikos ministras teigia esąs susirūpinęs, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektuose dalyvauja didelių finansinių sunkumų turinti statybų bendrovė "Ranga IV".

"Pagrindiniai uždarymo projektai – panaudoto branduolinio kuro saugyklų statyba – vadinamieji projektai B1, B2 ir B3 smarkiai vėluoja. Projekto B1 rangovė "Ranga IV" yra ties bankroto riba, ir tai mums kelia didelį nerimą", – sakė Arvydas Sekmokas.

Ignalinos AE Eksploatacijos nutraukimo tarnybos viršininkas Saulius Urbonavičius BNS patvirtino, kad bendrovę "Ranga IV" generaline subrangove yra pasirinkusi Vokietijos įmonė "Nukem Technologies". "Kiek žinau, kol kas "Ranga IV" nieko nedaro, nes pats projektas dar nepradėtas, vėluoja", – sakė S.Urbonavičius.

Anot A.Sekmoko, Valstybės kontrolė atlieka patikrinimą, daug signalų, kad pinigai buvo neskaidriai naudojami.