Kiekis – ne esmė

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos sutarė nuo 2018 m. žuvų įveisimą į valstybinius vandens telkinius sutelkti vienoje institucijoje – Žuvininkystės tarnyboje. Žuvininkystės tarnybos rūpesčiu tapo savo išaugintų žuvų įveisimas, taip pat pirktų iš privačių žuvininkystės bendrovių žuvyčių įveisimas į valstybinius vandens telkinius.

Pastaruosius penkerius metus Žuvininkystės tarnyba kasmet į valstybinius vandens telkinius išleidžia po 25–23 mln. vienetų įvairių rūšių žuvų, iš kurių daugiau nei pusė – paauginti jaunikliai. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių žuvų išauginimas ir išleidimas bei kitos su žuvivaisa susijusios sąnaudos sudaro 1,1–1,3 mln. eurų. Kasmet žuvys įveisiamos į maždaug į 150–200 ežerų ir tvenkinių, į 60–70 upių ir jų atkarpų. Milijonai žuvų į valstybinius vandens telkinius buvo įleisti ir ankstesniais metais.

"Ne kiekis nulems. Įleidžiamų žuvų kokybė, dydis, įleidimo į telkinį būdas, kad, tarkime, plėšri žuvis nebūtų įleista į vieną vietą, o paskui rytų viena kitą ir nieko neliktų. Šie keli akcentai padidintų įžuvinimo efektyvumą", – pabrėžė rekomendacijas Žuvininkystės tarnybai rengiantis ichtiologas Egidijus Bukelskis.

Mokslininko įsitikinimu, įžuvinimo efektyvumas ne visada gali būti nusakomas kiekiais. "Mes milijonų, kaip buvo kažkada, nebenorime vaikytis. Norime žuvytes, kurios seniau buvo įžuvinamos lervos stadijos, pakeisti paaugintomis žuvimis, kai ta žuvytė jau pasiruošusi gyventi laisvėje, kai gali jau savarankiškai maitintis", – lūkesčiais dalijosi E.Bukelskis.

Kol kas tik pusė iš minimų įžuvinti skirtų milijonų žuvyčių yra tokios, apie kokias kalba mokslininkas. Tik pusę įžuvinti skirtų žuvyčių užaugina valstybinės įmonės. Žuvininkystės tarnyba Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro, Šilavoto veislininkystės grupės, Žeimenos ir Trakų Vokės žuvivaisos grupės tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose veisia vis daugiau žuvų rūšių, prioritetą teikdama žuvų rūšims, kurios yra vertingos kaip verslinės ir mėgėjų žvejybos objektai, taip pat retoms ir saugomoms žuvų rūšims.

Šiuo metu minėtuose ūkiuose veisiama net 18 rūšių žuvų, kasmet į valstybinius vandens telkinius išleidžiama vidutiniškai apie 13 mln. vienetų paaugintų žuvų ir vėžių jauniklių. Praktiškai pusę tiek įžuvinti valstybiniuose vandens telkiniuose prisieina pirkti iš privačių kompanijų.

Tų atvežamų žuvelių patikrą, ko gero, turėtume atlikti kiekvienu atveju.

Rizika auga

Oficialiai deklaruojama, kad situacija vidaus vandenyse gerėja, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad plečiantis įžuvinimo užmojams didėja ir rizika. Ar pakanka šiuo metu veikiančios kontrolės mechanizmo užtikrinti, kad įveisti skirta žuvis tikrai sveika ir kokybiška?

"Suprantame, kad yra pavojus arba grėsmė, jei mūsų augintojai, kurie turėtų tiekti žuvis įžuvinti, laimėję konkursus neužaugins tų žuvų kiekių. Jei jie atsiveš iš kitų šalių, tai yra tikimybė, kad gali atkeliauti ir kai kurios labai pavojingos ligos. Tokia grėsmė išlieka", – nuogąstavimus patvirtino ichtiologas E.Bukelskis.

Mokslininkas ragina kalbėtis, kaip suaktyvinti kontrolę, kad užkrečiamų žuvų ligų atvejų išvengtume. "Tų atvežamų žuvelių patikrą, ko gero, turėtume atlikti kiekvienu atveju, bet nepamirškime, kad kai kurios ligos gali išoriškai ne iš karto pasireikšti. Jei atvežame sveikai atrodančias žuvis, tai nereiškia, kad jos nesusirgs po savaitės, mėnesio ar dar vėliau, tam tikra rizika yra", – galimo pavojaus neneigė mokslininkas.

E.Bukelskis neabejoja, kad įžuvinti skirtos žuvys turėtų būti auginamos vietinėse įmonėse. Mokslininkas pastebi, kad yra pavojus atsivežti ne tik ligų, bet ir invazinių žuvų, kurios mūsų krašte nebuvo būdingos. "Tokių faktų Lietuvoje yra ne vienas. Laimė, jos neišplito, tačiau išvengti to, ko gero, būtų neįmanoma, jei invazinių žuvų atsirastų nuolatos ir sistemingai. Valstybinės įmonės, kurios specializuojasi veisiant tam tikras žuvis, šitokių dalykų negali padaryti", – pastebi mokslininkas.

Pasak E.Bukelskio, visoje Europoje labai aktuali invazijos problema. Užkirsti kelią invazinių žuvų ir ligų plitimui yra būtina ir vienintelis būdas išlaikyti – tai prižiūrėti įžuvinimo įmonių darbą ir kontroliuoti.

Žuvų ligų tyrimai užmesti remiantis ES direktyvomis, kurios leidžia pačiai valstybei spręsti, kiek ir kokių tyrimų reikia. (E. Enisimenko/BFL nuotr.)

Išsibarstę duomenys

Žuvų ligų tyrimus atliekanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tikina neatliekanti įžuvinti skirtų žuvų tyrimų. Atsakyme "Kauno dienai" VMVT nurodo, kad žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su Aplinkos ministerija (AM).

"Žuvų įveisimo sutartyse numatomas reikalavimas patikrinti įveisiamas žuvis ir gauti veterinarinį patvirtinimą, neapmokama už kritusias ir veterinarinių reikalavimų neatitinkančias žuvis. Apie kitus planinius bendrus vandens telkinių žuvų ligų tyrimus reikėtų klausti Maisto ir veterinarijos tarnybos. Aplinkos ministerija koordinuoja žuvų populiacijų tyrimus", – atsakomybes nurodė AM atstovas.

ŽŪM "Kauno dienai" atsakė, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka virusinių ir bakterinių žuvų ligų tyrimus. Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdo ūkio subjektų veterinarinę kontrolę. Ūkio subjektas, auginantis įveisti skirtas žuvis, turi turėti veterinarinio patvirtinimo numerį.

"Be to, Žuvininkystės tarnybos laboratorija atlieka vandens, žuvų parazitinių ligų tyrimus savo padaliniuose, teikia rekomendacijas dėl žuvų priežiūros, profilaktinių tyrimų ir, jei reikia, gydymo. Ši priežiūra vykdoma nuolat ir uždarosiose akvakultūros sistemose, ir tvenkiniuose auginamoms žuvims. Tiriamos visos auginamos žuvys", – rašoma ŽŪM atsakyme.

Tačiau kokie tiksliai tyrimai atliekami užtikrinant žuvivaisos padaliniuose veisiamų ir auginamų žuvų sveikatos būklę, kokie pavojingiausių virusinės ir bakterinės kilmės žuvų ligų tyrimų rezultatai, ŽUM neatsakė. Atrodo, kad informacija apie žuvų ligų būklę išvis nerenkama, neanalizuojama ir nesisteminama.

Epizodiniai tyrimai

Aiškėja, kad žuvų sveikatos stebėsena vykdoma gana formaliai. Šiuo metu VMVT nevykdo aktyvios vandens gyvūnų sveikatos būklės stebėsenos natūraliuose vandens telkiniuose, t.y. neima sveikų sugautų žuvų mėginių ir neorganizuoja jų tyrimo. Iki 2016 m. buvo vykdomas tarpinstitucinis Aplinkos monitoringo planas, kai žuvų mėginius iš natūralių vandens telkinių imdavo Regioninių aplinkos apsaugos agentūrų darbuotojai, o mėginiai buvo tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute dėl žuvų užkrečiamųjų ligų.

Šiuo metu vykdomas tikslinis tyrimas, pastebėjus padidėjusį žuvų gaišimą natūraliuose vandens telkiniuose, mėginius gaišimo priežastims nustatyti atrenka Regioninių aplinkos apsaugos agentūrų darbuotojai.

Aktyvios stebėsenos atsisakyta vadovaujantis 2006 m. spalio 24 d. Europos Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės patvirtintu vandens gyvūnų ligų sąrašu, taip pat Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos vandens gyvūnų sveikatos kodekso rekomendacijomis, kur nurodoma, kad tiriant užkrečiamąsias žuvų ligas, sukeliančias itin didelį ir pastebimą žuvų gaišimą, tikslinga tirti sergančių ar šviežiai nugaišusių žuvų mėginius. Be to, buvo atsižvelgta į faktą, kad ilgamečiai aktyvios stebėsenos rezultatai rodo palankią epizootinę natūralių vandens telkinių būklę.

Minėta direktyva nurodo, kad šalis narė ir pati gali spręsti, kokių tyrimų reikia, remdamasi analizuojama situacija. Tačiau susidaro įspūdis, kad nėra kuo remtis, kai žuvų išteklių, žuvų ligų tyrimai išsibarstę institucijose, o už žuvivaisą atsakinga Žuvininkystės tarnyba tokios informacijos visai neanalizuoja.

Ko gero, guodžiamasi tuo, kad, VMVT duomenimis, natūraliuose vandens telkiniuose žuvų užkrečiamųjų ligų nebuvo nustatyta. Gavus pranešimų apie padidėjusį žuvų, karpių, gaišimą privačiuose nekomerciniuose vandens telkiniuose, dviem atvejais buvo nustatytas Koi herpeso virusas. Šie atvejai buvo nustatyti 2016 m. Alytaus rajone ir 2018 m. Tauragės rajone.

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos apie pavojus nekalba, tik džiaugiasi, kad situacija valstybės vandenyse gerėja (Š. Mažeikos, V. Skaraičio, M. Vaičiulio/BFL nuotr.)

Būtina stebėti

Įžuvinimo, t. y. minėtų milijonų žuvyčių paleidimo į vandenis sėkmė įvertinama remiantis tyrimais dėl žuvų išteklių atkūrimo. Įvertinę išteklių būklę, mokslininkai pateikia siūlymus dėl tolesnių žuvų įveisimo darbų ir apimčių. Vis dėlto mokslininkai  žuvų išteklių būklės nevertina vien gerai.

"Ji gerėja ir jau ne vienus metus. Bendradarbiaudami su kitais tyrėjais galime konstatuoti, kad smarkiai padidėjo vidutinė vienos žuvies masė, palyginti su praėjusių penkerių metų laikotarpiu, pagausėjo tų žuvų, kurių ištekliai buvo sunykę", – rezultatais dalijosi "Kauno dienos" jau kalbintas E.Bukelsis.

Pasak mokslininko, greičiausiai atsikuria gražiausia Lietuvos žuvimi išrinktų lynų ištekliai, kurie kai kur jau buvo visiškai išnaikinti, gausėja stambių ešerių, kitų žuvų, kurios tikrai būdavo daug mažesnės.

"Kita vertus, matome ir neigiamą tendenciją. Negalime sakyti, kad viskas vien tik gerai. Tendencija yra tokia, kad ežeruose, tvenkiniuose nemažėja smulkių žuvų – kuojų, plakių. Tai rodo, kad ne viskas yra gerai, kad trūksta plėšrių žuvų. Iki šiol Lietuvos ežeruose ir tvenkiniuose pagrindinė plėšri žuvis yra lydeka, žinoma, ten, kur tinkamas, pratakus vanduo, gali gyventi ir sterkas. Tačiau sterko ištekliai atsikuria labai lėtai", – dėstė mokslininkas.

Pasak E.Bukelskio, didžiąja dalimi gerus rezultatus nulemia mūsų vandens tvenkinių žuvinimas. "Ne visur jis duoda gerų rezultatų, nes mažesniuose vandens telkiniuose valstybė nepajėgi kasmet įžuvinti tokiais kiekiais, kokiais mes norėtume. Vien ežerų Lietuvoje yra apie 3 tūkst. ir panašiai tiek tvenkinių", – dėstė E.Bukelskis.

Atrodytų, kad reikia išauginti dar didesnį kiekį įžuvinti skirtų žuvų. Tačiau mokslininkai ir čia jungia geltoną šviesą – gamta turi ir pati tvarkytis, jei leisime jai tai padaryti.

"Čia juk gamta. Ji gali pati atsikurti, jei išteklius naudosime protingai, neimsime neleistino dydžio žuvyčių, negaudysime daugiau, nei leidžia taisyklės, tad žmogaus poveikis mažės. Galų gale yra ir tokių žvejų, kurie pagauna ir paleidžia. Tokia tendencija vis labiau ryškėja. Remiantis kitų šalių patirtimi, tokių gamtos mylėtojų, kurie savo veikla nenorės padaryti žalos gamtai, vis daugės."