„Problema yra, ir ji yra įsisenėjusi. Galima pastebėti tendencijas, kad tai jau galima priskirti prie organizuoto veikimo. Kalbant apie tų tinklų atsidarymą, gyvūnų vagystes ir eksportą į užsienio šalis, tai galima priskirti prie organizuoto nusikalstamumo tinklo, kur dabartinis teisinis reguliavimas ir baudos iš tiesų neatgraso nuo tokios veiklos.

Būtinybė diferencijuoti paprastus eilinius veisėjus, kur kaime kalė atsiveda vadą, nuo tokių atvejų, kuriuos dabar matome paskutinėmis dienomis, kur šunys auginami kaip ūkio gyvūnai, ankštuose narvuose, nesilaikant jokių veterinarijos ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Tai vykdoma pačiu grubiausiu būdu su pačiais grubiausiais pažeidimais“, – Eltai teigė K. Mažeika.

Anot jo, problemų kelia ne tik atsakingų institucijų negalėjimas užkirsti kelio tokioms situacijoms, bet ir per mažos baudos, kurios neatgraso pažeidėjų.

„Atsakingų institucijų yra, bet jos yra neįgalios. Specialistų skaičius ir noras kontroliuoti gana sunkiai reglamentuotas sritis yra sudėtingas, baudos daugiau nei juokingos, apie 50 eurų bauda, kai už vieną šuniuką gaunami keli šimtai eurų. Iš tiesų, palyginimui, vieną šuniuką pardavus, net ir susimokėjus baudą, lieka didžiulis pelnas. Tai tokiems asmenims jokios motyvacijos keistis nėra“, – sakė aplinkos ministras.

Baudos daugiau nei juokingos, apie 50 eurų bauda, kai už vieną šuniuką gaunami keli šimtai eurų.

K. Mažeika taip pat nuogąstavo, kad gali pasitaikyti nesąžiningų veterinarijos gydytojų ar dokumentų klastojimo atvejų.

„Turime pripažinti, kad yra tarp veterinarijos gydytojų nesąžiningos veiklos apraiškų, taip pat ir dokumentus gaminančių įstaigų, ir juos išduodančių. Yra turbūt daugybė blogųjų pavyzdžių, kodėl situacija yra tokia,  kokią matome.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba registruoja registre gyvūnus, turėtų žinoti tuos veislynus. Jie pirmiausia yra ta kontroliuojanti institucija, kuri vertina gyvūnų gerovę. Pavyzdys yra su kiaulių augintojais, kur yra didžiulis interesas ir spaudimas iš didžiųjų kiaulių augintojų, kad mažieji būtų maksimaliai kontroliuojami, kad neišplatintų kiaulių maro. Dedamos didžiulės pastangos. Jie galėtų vykdyti tą veiklą, tačiau tai sritis, kur tikrai nėra didelio paskatinimo arba spaudimo. Plius teisinis reguliavimas yra gana miglotas“, – Eltai kalbėjo K. Mažeika.

Jis užsiminė, kad kai kurių naminių gyvūnų laikymą galėtų kontroliuoti ir Aplinkos ministerija.

„Kalbant apie naminius gyvūnus, tai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kuruojama sritis, o Aplinkos ministerija kuruoja laukinius gyvūnus. Panašu, kad jei ŽŪM, matydama, kad šunys jiems nėra žemės ūkio produkcijos gyvūnas, reikės diskutuoti apie šios srities perėmimą sustiprinant, kad aplinkos apsaugos inspektoriai kuruotų ir vertintų šią sritį“, – sakė K. Mažeika.

„Kaip matome, VMVT, kartu su Žemės ūkio ministerija kol kas, kiek jau dienų vyksta ta situacija, bet kažkokios pozicijos, pranešimo nematome, kas labai liūdina“, – pridūrė jis.

Viešojoje erdvėje išplito informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur matyti žiaurus elgesys su gyvūnai, primena ELTA.

VMVT direktorius Darius Remeika sako, kad nelegalaus gyvūnų veislyno Širvintose šeimininkui gali būti pritaikytos griežčiausios sankcijos.

Komentuodamas kritiką tarnybai dėl esą nepakankamos nelegalių gyvūnų veisėjų kontrolės, D. Remeika sakė, kad tarnyba reaguoja, tačiau „prie kiekvieno žmogaus kontrolieriaus nepastatysi“.