„Viceministrė, atsakinga už šią įstaigą, vakar bendravo su inspekcijos vadovu ir buvo jam pasiūlyta tiesiog pagalvoti apie kitas veiklas, bet jo atsakas buvo toks, kad jis savo teisumu įsitikinęs“, – ketvirtadienį BNS sakė ministras.

S. Kairio teigimu, kadangi A. Valotka nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas, o valstybės tarnautojas, atleisti jį pareiškus nepasitikėjimą nėra galimybės.

„Kadangi jis nėra asmeninio pasitikėjimo pareigūnas, dabar bus kažkoks procedūrinis vargas, ir tai tikrai nei jam pačiam atneš naudos ar kitų dalykų, nei mes čia turime laiko kas savaitę vertinti, ką Valotka pasakė arba ką turėjo omeny“, – sakė kultūros ministras.

Anot jo, ministerija vėl priversta sudaryti komisiją, kuri aiškintųsi, ar Kalbos inspekcijos vadovas nepadarė tarnybinio pažeidimo.

Be to, pasak S. Kairio, kartais teisiniai ir bendražmogiški vertinimai skiriasi.

Dabar bus kažkoks procedūrinis vargas.

„Nėra, kad tas pasisakymas būtų lemiantis, bet pamažu tie dalykai kapsės, ir jis galėtų nuo tos situacijos išvaduoti ir pat save, ir visus kitus aplik“, – kalbėjo ministras.

Rugsėjį kultūrininkė Monika Gimbutaitė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas, dalyvaudamas konferencijoje REDA, sakė: „Vaikų teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavėžėjai visokie, kalbantys ten kažkokiomis čiurkų kalbomis“.

A. Valotka vėliau LRT portalui tvirtino padaręs kalbos klaidą.

„Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų“, – sakė jis.

„Nepatogu kaip žmogui, kuris retoriką dėsto universitete, bet tikrai nesu tiek pamišęs, kad viešoje vietoje dar po ankstesnių triukšmų ir buvusių įtampų taip kalbėčiau. (...) Tai kvailas visiškas nesusipratimas, panašiai kaip kažkada viena Seimo narė konstitutitucija pasakė. Nutiko toks kvailiausias dalykas, dabar iš to daromas kažkoks didžiausias burbulas“, – LRT teigė A. Valotka.

Šių metų rugpjūtį Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui skirta pastaba už tai, kad jis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra praginęs A. Valotką nepolitikuoti ir atlikti jam numatytas funkcijas.

Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Inspekcija šį sprendimą apskundė teismui.