Šių metų konkurse Baltijos šalių moksleiviai bandys įsivaizduoti ir virtualioje realybėje įamžinti, kaip jų šalys atrodys po šimto metų.

Programavimo valanda – nevyriausybinės organizacijos „Code.org“ penktus metus iš eilės organizuojama pasaulinė iniciatyva, kurios metu moksleiviai skatinami susipažinti su kompiuterių mokslu ir programavimu. Gruodžio 4-10 d. vyksiančioje programavimo valandos savaitėje tikimasi per 100 mln. jaunų žmonių dalyvavimo.

Vokietijos mokslinių tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Empirica“ duomenimis, 2020 m. Europoje gali trūkti iki 500 tūkst. kvalifikuotų IRT sektoriaus darbuotojų. Lietuvoje asociacijos „Infobalt“ tyrimas rodo, kad jau dabar trūksta 3 tūkst. šių specialistų, o iki 2020 m. šis skaičius augs dar 8 tūkstančiais.

„Programavimo įgūdžiai leidžia ne tik lavinti logiką, kūrybiškumą ar kantrybę, bet ir kurti pačius pažangiausius objektus. Bendrovėje stipriai tikime, kad šio įgūdžio svarba ateityje tikrai nemažės, todėl stengiamės skatinti išbandyti programavimą ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Dabartiniai įrankiai leidžia šio įgūdžio mokytis labai žaismingais metodais, todėl artėjančio Baltijos šalių šimtmečio proga kviečiame Lietuvos moksleivius įsivaizduoti, kaip mūsų šalis atrodys po 25, 50 ar 100 metų ir ateities objektus įamžinti žaidimo pasaulyje. Tuo pat metu vaikai galės susipažinti ir su programavimo pagrindais“, – sako Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ vadovas.

Programavimo valandos savaitės proga „Microsoft“ skelbia konkursą Lietuvos, Latvijos ir Estijos moksleiviams pastatyti ateities Baltijos šalių objektą „Minecraft“ pasaulyje. Tai gali būti inovatyvi gatvė, namas, stadionas, parkas ar kiti statiniai, kuriuos vaikai įsivaizduoja jų šalyje ateityje.

Įgūdžiai slypi ir žaidimuose

„Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas Kristijonas Vasiliauskas sako, kad istorijoje pilna pavyzdžių, kai išskirtiniams žmonėms prieinami įgūdžiai laikui bėgant tampa būtini visiems: „Prieš 200 metų buvo normalu nemokėti skaityti ir rašyti, tai mokėjo daryti tik vienetai. Šiais laikais vyksta panašus dalykas – dauguma dar nesupranta, kas tas programavimas, kam jo reikia ir galvoja, kad jis yra be galo sudėtingas. Jei kalba naudojama susišnekėti vieniems su kitais, tai programavimas yra būdas, kaip žmonėms susikalbėti su mašinomis, elektroniniais mechanizmais ar robotais. Neabejoju, kad technologijoms jau tapus neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, tokią svarbą įgis ir programavimas.“

Anot K. Vasiliausko, mokantis sudėtingų dalykų, praverčia žaismingi būdai: „Gamtoje dar neteko matyti gyvūnų rūšies, kuri susodintų visus savo mažuosius ant kelmo ir vienas iš suaugusiųjų pasakotų, kaip valgyti lapus, medžioti ar išgyventi. Mažieji gamtoje mokosi per žaidimą, smagindamiesi, taip išlavina savo pagrindinius išgyvenimui reikalingus įgūdžius, mokosi stebėdami ir patys dalyvaudami veikloje. Todėl mokymosi procesas turi būti žaismingas ir įdomus.“

Šioms mintims pritaria ir vienas populiariausių Lietuvos „Minecraft“ žaidėjų Darius Kniūkšta: „Programavimas –šiuolaikinės mūsų civilizacijos kalba, kuri ateityje taps neatsiejama žmonijos dalimi. Šiam įgūdžiui reikalingų savybių galima mokytis ir žaidimuose. Jie leidžia simuliuoti sudėtingas gyvenimiškas situacijas, kuriose lavinami sprendimų priėmimo, komandinio darbo, logikos ir kritinio mąstymo sugebėjimai. Būtent jais ir pasižymi patys geriausi programuotojai – ekspertai.“

Padės išmokti ir programavimo pagrindų

Visi norintys išmokti programavimo pagrindų, tai gali padaryti „Minecraft“ žaidime. Internetinėje naršyklėje pradedantieji gali išsibandyti specialiai Programavimo valandai parengtas pamokas, kurias galima rasti čia. Tarp jų ir pati naujausia „Minecraft Hero‘s Journey“, kurioje naudodami blokus žaidėjai atliks įvairius veiksmus, atkartojančius programavimo komandų logiką.

Per pernykštį Programavimo valandos konkursą Baltijos šalyse visų trijų valstybių moksleiviai kūrė žymiausius kaimynių gamtos, kultūros ar sporto objektus. Lietuvoje šiame konkurse sudalyvavo per 600 komandų arba apie 2 tūkst. moksleivių, kurių amžius siekė 7-18 metų.