Mokyklose – naujos priemonės ir laboratorijos

Lietuvos mokyklose taikomas STEAM ugdymas leidžia mokiniams įsisavinti reikiamas žinias jų mokantis praktiškai. Pasitelkiant naujausias technologijas ir kūrybiškus sprendimus, mokymosi procesas įtraukia visus, o eksperimentų rezultatai tampa džiuginančiais atradimais.

Naudinga ir mokiniams, ir mokytojams

STEAM santrumpa žymi gamtos mokslų (angl. – Science), technologijų  (angl. – Technology),  inžinerijos (angl. – Engineering), menų (angl. – Art) ir matematikos (angl. – Mathematics) sritis, o pats ugdymas leidžia mokytis kūrybiškai tarpusavyje integruojant skirtingus dalykus. Tokiu būdu ugdomi ir Palangos senosios gimnazijos moksleiviai.

Kaip pasakoja šios gimnazijos biologijos mokytoja Daiva Urbštienė, STEAM ugdymas mokykloje realizuojamas per pamokas, taip pat – vietinius ir tarptautinius projektus.

„Pavyzdžiui, neseniai vaikai mokėsi inžinerijos pamatų – naudodami šiaudelius statė tiltus, mokėsi apskaičiuoti, projektuoti. Be jokios abejonės, vaikams tokios integruotos pamokos labai įdomios, jiems tikrai smagu. O mokytojams reikia pasitempti: iš naujo permąstyti, kaip atrodys pamoka, pasiruošti“, – kalbėjo D.Urbštienė.

Pedagogė džiaugiasi, kad Palangos senąją gimnaziją jau pasiekė mokiniams aktualios, naudingos inovacijos. Pavyzdžiui, mokslo metų pradžioje gimnazijoje duris atvėrė inovatyvi laboratorija. Joje moksleiviai patys atlieka tyrimus, eksperimentus, dirba su šiuolaikiška technika. Ypač dažnai mokykloje naudojamas „Nova 5000“ aparatas.

„Tai tarsi mobili laboratorija. Aparatu galima matuoti pH, CO2, temperatūrą... Viską, ką tik norite. Aparatas smarkiai pasitarnauja gamtos mokslams“, – sakė D.Urbštienė.

Mokosi eksperimentuodami

Palangos senosios gimnazijos dvyliktokas Karolis Misius savo ateitį ketina sieti su molekuline biologija. Vaikinas mano, kad mokymosi proceso metu dėmesys turi būti skiriamas eksperimentams, o mokiniai neprivalo sėdėti klasėse.

„Mokykloje žinių semiamės ne tik iš knygų, bet ir per praktiką. Daug dirbame laboratorijoje, atliekame eksperimentus“, – dėstė jis.

Vienas įsimintiniausių STEAM ugdymo programos pavyzdžių Karoliui – bandymai su kiaušiniais. „Bandėme apskaičiuoti kiaušinių lukštų storį bei palyginti, kokių kiaušinių lukštai storesni – naminių ar pirktinių, taip pat apskaičiuoti trynio masę. Viską matavome specialiu prietaisu, kurį paskolino fizikos mokytoja. Aiškinomės, kiek jėgos reikia norint tą lukštą praskelti. Sužinojome, kad naminiai kiaušiniai – tvirtesni. Taip mokytis buvo daug įdomiau nei skaityti apie kiaušinio sandarą knygose. Be to, informacija geriau įsiminė“, – pasakojo Karolis.

Naujos priemonės mokykloms

Netrukus daugiau kaip 700 šalies mokyklų, kuriose mokosi 1–8 klasių mokiniai, Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis. Dalį jų bus galima naudoti ir matematikos bei informacinių technologijų pamokose.

Mokykloms bus nupirktos priemonės ir įranga, skirta tyrimams ir bandymams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, kėlimo mechanizmai ir kt.

Taip pat ketinama parengti apie 100 pamokų metodinės pagalbos priemonių, kurias sudarys pamokų aprašymai ir filmuota medžiaga.

Šioms priemonėms skirta beveik 7 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų.

Panašių priemonių gamtos mokslų pamokoms maždaug 400 mokyklų, daugiausia gimnazijoms, buvo skirta ir 2010–2012 m.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių