- Justinas Argustas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime – vėl idėjos taisyti Susirinkimų įstatymą. Parlamentaras Povilas Gylys panoro pakeisti įstatymą taip, kad piliečiai nustatytose vietose galėtų kada nori paprotestuoti. Tačiau vargu ar tokia idėja sulauks Seimo palaikymo.
Daugiau demokratijos?
Savivaldybės turėtų nustatyti vietas, kur būtų galima protestuoti be leidimo, o ten panorėję piliečiai galėtų susirinkti ir išsilieti. Taip pataisyti Susirinkimų įstatymą panoro "Drąsos kelio" atstovas Povilas Gylys.
Kodėl reikia taisyti įstatymą? Pasirodo, anot P.Gylio, taip būtų "tinkamai realizuojama Konstitucija". Esą praktika parodė, kad lig šiol realizuoti teisę protestuoti gali uždrausti teismas arba savivaldybė, o taip būti neturėtų.
"Turi atsirasti specialių vietų mieste, kur be atskiro įspėjimo būtų galima susirinkti. Taip būtų išspręstas prieštaravimas tarp noro pareikšti savo nuomonę ir viešosios tvarkos reikalavimų", – aiškino P.Gylys.
Susižavėjo Šveicarija
Jis teigia suprantantis, kad tos vietos negalės būti centre – Vilniaus Gedimino prospektas, Kauno Laisvės alėja ar Klaipėdos Teatro aikštė. "Suprantu, kad kiekvieną dieną blokuoti Gedimino prospekto ar Vyriausybės negalima, nes kiltų interesų konfliktų, todėl siūlau patvirtinti specialias vietas, kur žmonės galėtų ateiti", – aiškino Seimo narys.
P.Gylys pasakojo susižavėjęs šveicarų protesto kultūra, kur dažnai kyla spontaniški susirinkimai. Jis nurodė, kad ten bet kada į gatves gali išeiti šimtai ar tūkstantis žmonių ir tam viešosios tvarkos pareigūnai užkirsti kelio negali. "Taip veikia tiesioginė demokratija", – pabrėžė Seimo narys.
"Tačiau mūsų Seimas kažkodėl to nenori. Esu susižavėjęs ta šalimi. Ten buvo manifestacija, kai žmonės, susiorganizavę per socialinius tinklus, išėjo į gatves nepatenkinti valdžios sprendimu. Policija padarė viską civilizuotai ir nebuvo išmuštas nė vienas langas. Mes kalbame apie civilizuotą, o ne revoliucinį kelią", – dėstė P.Gylys.
Vertina skeptiškai
Politologas Kęstutis Girnius, daug metų praleidęs demokratiškiausioje pasaulio šalyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose, P.Gylio idėją įvertino gan skeptiškai. K.Girnius pabrėžė, kad protestuotojai renkasi protestuoti prieš, pavyzdžiui, Seimą, Vyriausybę, prezidentą, tad atitinkamai renkasi ir vietas, kur išreikšti savo nuomonę.
"Nepasitenkinimą prezidentu, žinoma, geriausia demonstruoti prie Prezidentūros. Jei prieš Seimą – prie Seimo. Taip kad aš labai abejoju, ar nustatytos vietos kur nors kitur tai pateisintų", – kalbėjo K.Girnius.
Jis įtarė, kad jei savivaldybė ir nustatytų vietas, kur galima protestuoti, jos būtų nuošaliau. Taigi protestuotojai nesukeltų jokio efekto.
Idėja nepasiteisino
Primename, kad, remdamasi senąja Susirinkimų įstatymo redakcija, Vilniaus miesto savivaldybė jau buvo patvirtinusi nuolatines susirinkimų vietas. Tačiau tai didesnio protestuotojų palaikymo nesulaukė.
Pavyzdžiui, tuo, kad buvo nugrūsti į šalia Sporto rūmų esančią aikštelę, ne kartą piktinosi prieš Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimus protestavę pensininkai. Pernai rudenį įsigaliojus naujai Susirinkimų įstatymo redakcijai, savivaldybėms nenumatyta teisė nustatyti nuolatines susirinkimų vietas.
Ką apie tokias įstatymo pataisas mano didžiųjų miestų vadovai? Kauno meras Andrius Kupčinskas samprotavo, kad vis dėlto savivaldybė turėtų pasilikti teisę spręsti, kur ir kada leisti susirinkti.
"Jei kas kur nori piketuoti, taip būtų varžoma savivaldos teisė. Juk miesto vadovybė per rinkimus yra įgijusi teisę tvarkyti miesto viešuosius reikalus", – kalbėjo A.Kupčinskas.
Jo nuomone, Kaune niekas ir taip nedraudžia protestuoti, o tam tinkamiausia vieta – Vienybės aikštė.
O Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas svarstė, kad P.Gylio idėja iš tiesų labai liberali ir galėtų būti svarstoma.
"Įsteigti laisvą minties reiškimo zoną – keistokai skamba – įdomi mintis. Bet tuomet piliečiai turėtų pasirūpinti savo apsauga", – svarstė Klaipėdos miesto meras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...