Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba paaiškina, kokia yra institucijų atsakomybė ir įgaliojimai.

Tarnybos atsakomybė – ginti vaiko prigimtines teises

2018 m. liepos 1 d. teisinė vaiko teisių apsauga centralizuota ir priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga – švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, išlieka savivaldybių funkcija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) misija - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę - Vaiko teisių konvencija, priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d. Vaikų teises taip pat užtikrina LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

Tarnyba paiso priimto įstatymo

Tarnyba veikia vadovaudamasi Seimo priimto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. Įstatymą galite rasti čia.

Privalo reaguoti į kiekvieną vaiko teisių pažeidimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje dirba pagal vienodus standartus ir vaiko teisių apsaugą užtikrina visą parą, švenčių ir poilsio dienomis. Nedelsiant reaguoja į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus vaiko teisių pažeidimus. Jei reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje – pagal susitarimą su policija, reaguojama per 1-2 valandas. Jei tai susiję su kitais vaiko teisių pažeidimais – reaguojama ne vėliau nei per 3 darbo dienas.

Negali atskleisti asmeninių šeimos detalių

Vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu asmens duomenų, tokių kaip pavardė, adresas ir kita atskleisti ir viešai aptarinėti Tarnyba negali. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. asmens duomenų tvarkymui tiesiogiai taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuriame duomenų valdytojams numatyta pareiga įgyvendinti duomenų subjektų teises ir atskaitomybės principą.

Policija kviečiasi vaiko teisių apsaugos specialistus

Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, apklausia liudytojus, renka įrodymus. Reaguodama į iškvietimą, kuris susijęs su galimais vaiko teisių pažeidimais, policija kviečiasi vaiko teisių apsaugos specialistus.

Vaiko teisių apsaugos specialistai šeimoje gali apsilankyti ir be policijos, jei tiesiogiai gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Tik esant poreikiui (nustatyti girtumą, esant agresyviam elgesiui, kai kyla grėsmės vaikų ir (ar) suaugusiųjų saugumui) specialistai gali iškviesti policijos pareigūnus.

Tarnyba nustato grėsmės vaikui lygį

Vaiko teisių apsaugos specialistų užduotis įvykio vietoje yra įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei: jie bendrauja su tėvais, vaikais ir kitais žmonėmis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką, jo elgesį, elgesio pokyčius, jei tokie pastebėti. Dėl šios priežasties vaiko teisių apsaugos specialistai vertina grėsmės vaiko saugumui lygį – vaikui grėsmės lygis gali būti ir nenustatytas, arba nustatytas I lygis arba II lygis. Kai grėsmės lygis vaikui nenustatomas, tai reiškia, kad pranešimas nepasitvirtino.

Grėsmės lygius skiriantis požymis – grėsmė vaiko saugumui sveikatai ir gyvybei.

I grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeisto vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Šeimai teikiama savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko koordinuojama pagalba, bet vaikas iš tėvų ar globėjų nėra paimamas.

II grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį vaikas paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjo / rūpintojo), specialistai kreipiasi į teismą dėl vaiko paėmimo leidimo išdavimo. Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.

Grėsmės lygis nustatomas užpildžius „Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą“: visuomet yra vertinama aplinkybių visuma ir atsižvelgiama į vaiko amžių, nes tai, kas gali kelti didelę grėsmę kūdikiui, bus menkai pavojinga paaugliui.

Dėl vaiko paėmimo sprendžia teismas

Nustačius II grėsmės vaikui lygį (kilo reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei) kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas, įvertinęs pateiktas faktines aplinkybes, išduoda leidimą arba atsisako išduoti (tai nereiškia, kad teismas rizikos veiksnius šeimoje paneigia – teismas mano, jog reali grėsmė vaiko saugumui nekyla).

Svarbu pastebėti, kad teismas šeimos bylose yra aktyvus ir jei kyla abejonių dėl tam tikrų aplinkybių, jis gali reikalauti reikiamų duomenų.

Teikia skubią pakalbą šeimai

Nustačius II grėsmės vaikui lygį nedelsiant inicijuojamas Tarnybos mobiliosios komandos paskyrimas. Tarnybos mobilioji komanda, kuri susideda iš psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto (socialinio darbuotojo ar psichologo), turinčio žinių ir (ar) darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis, 14 kalendorinių dienų nuo vaiko paėmimo, šeimai sutikus, atlieka intensyvų darbą su šeima.

Tai yra, vyksta į šeimos gyvenamąją vietą ir pirmojo susitikimo su šeima metu atlieka rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje įvertinimą, taip pat atlieka šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai vertinimą, teikia intensyvią konsultacinę ir kitokią pagalbą šeimai pagal poreikį, siekdama būtinos šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo, bendradarbiauja su atvejo vadybininku ir kartu su juo įvertina šeimos poreikius dėl pagalbos ir socialinės rizikos lygį šeimoje, parengia rekomendacijas atvejo vadybininkui (socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui) dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo ir jas aptaria su šeimos nariais, dalyvauja atvejo vadybininko organizuojamuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose.

Mobilioji komanda dažniausiai šeimoje apsilanko nuo 2 iki 6 kartų, kiekvienu atveju apsilankymų skaičius planuojamas, atsižvelgus į šeimos situaciją, asmenų bendradarbiavimą su mobiliosios komandos darbuotojais ar kitas objektyvias aplinkybes.

Vėliau pagalbos šeimai organizavimas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.

Socialines paslaugas teikia savivalda

Nustačius I grėsmės vaikui lygį ir II grėsmės vaikui lygį, šeimai teikiamos socialinės paslaugos (antruoju atveju – po Tarnybos mobiliosios komandos darbo). Už šių paslaugų teikimą yra atsakingos savivaldybių socialinių ar kitų paslaugų įstaigos. Atvejo vadybininkai nėra Tarnybos darbuotojai – tai socialines paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai.

Labai svarbu tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būti geranoriškiems, bendradarbiauti tiek su vaiko teisių apsaugos specialistais, tiek su atvejo vadybininku, tiek su socialiniais darbuotojais, tai yra, suteikti visą prašomą informaciją ir priimti siūlomą pagalbą, nes tikslas yra padėti šeimai, jog vaikui būtų saugu augti šeimoje ir būtų užtikrinti geriausi jo interesai.

Dėl vaiko grąžinimo sprendžiama atvejo vadybos posėdyje

Paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, nustačius jam laikinąją globą, tolesni tėvų veiksmai, pastangos keičiant elgesį, priimant pagalbą, grėsmės vaikui veiksnių šeimoje pokyčių vertinimas vyksta dirbant socialiniam darbuotojui (socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui) su šeima bei reguliariuose atvejo vadybos posėdžiuose, organizuojamuose savivaldybės socialines paslaugas teikiančios įstaigos.

Kiekviename atvejo nagrinėjimo posėdyje atliekama pagalbos plano peržiūra, kurios metu dalyvaujantys specialistai įvertina pagalbos plano įgyvendinimo efektyvumą ir šeimos galimybes savarankiškai užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą.

Atvejo vadybos posėdyje, dalyvaujant įvairių sričių specialistams, sprendžiamas ir vaiko grąžinimo į šeimą klausimas. Atvejo vadybos posėdžio metu atvejo vadybininkui ir kitiems atvejo vadybos procese dalyvaujantiems specialistams nustačius, kad vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, Tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams.

Nevykdo ikiteisminių tyrimų, netikrina blaivumo

Prokurorai sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, skiria kardomąsias priemones, jeigu mano, kad jų reikia. Už ikiteisminio proceso eigą atsakinga prokuratūra. Policijos pareigūnai tikrina asmens blaivumą.

Tarnyba netaiko kardomųjų priemonių

Vaiko teisių apsaugos specialistai neturi įgaliojimų taikyti kardomąsias priemones. Vaiko teisių apsaugos specialistai negali suimti, paskirti intensyvios priežiūros, namų arešto, įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, paskirti užstato, paimti dokumentų, įpareigoti periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatyti rašytinio pasižadėjimo neišvykti.

Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, - neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.

Atsakingas Globos centras

Už budinčių globotojų paiešką, jų rengimą yra atsakingos miesto / rajono savivaldybės.  Rajone trūkstant budinčių globotojų visada yra skatinamas bendradarbiavimas tarp savivaldybių, ieškant globėjų (rūpintojų) galinčių laikinai priimti vaiką kitoje savivaldybėje, todėl didžiausia dalis sėkmės priklauso nuo kuo glaudesnio savivaldybių bendradarbiavimo tarpusavyje.

Asmuo, norintis globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Pirmiausia bus vykdomas asmens pradinis įvertinimas. Tarnybos teritoriniam skyriui atlikus asmens pradinį vertinimą ir priėmus teigiamą sprendimą, asmuo siunčiamas į savivaldybės teritorijoje veikiantį Globos centrą dėl mokymų ir jo pasirengimo vaiko globai (rūpybai) patikrinimo pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą ir išvados parengimo.