- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Amerikiečiai šturmuoja parduotuves „Juodojo penktadienio“, arba masinių išpardavimų, dieną. Gal ne tokiu mastu kaip už Atlanto, bet lietuviai tądien paišlaidauti taip pat linkę. Ekspertai pastebi, kad dažnas tik po išpardavimų suvokia įsigijęs nereikalingų daiktų, pasakojama LNK reportaže.
„Paaiškėjo tokia nelabai maloni tiesa – net 53 proc. respondentų teigė, jog yra įsigiję daiktų, kurių nepanaudojo nė karto arba vos kelis kartus“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Tai rodo ne tik „Swedbank“ Finansų instituto atlikta apklausa. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sako, kad po masinių išpardavimų paprastai sulaukianti skundų bangos. Padaugėja besiteiraujančiųjų dėl prekių grąžinimo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Laukiame tas 14 dienų, po kurių galbūt grąžins ar negrąžins, ar skųsis“, – kalbėjo VVTAT tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
„Žmonės nėra labai racionalūs. Jiems pirmiausiai suveikia emocijos, o akcijų metu, kaip žinome, reklamos specialistai sukuria reklamą taip, kad tai paveiktų mūsų emocijas“, – teigė J. Bagdanavičiūtė.
Nors LNK kalbinti vilniečiai su apklausos rezultatais nelinkę sutikti.
„Stengiuosi apgalvotai pirkti ir pasiruošti išpardavimams iš anksto. Pavyzdžiui, dabar artėja „Juodasis penktadienis“, tai jau gal porą savaičių sukasi galvoje mintys, ko iš tiesų man reikia. O ne taip, kad tiesiog išleisti pinigus vėjais“, – atviravo kalbinta jauna moteris.
Iš tiesų reikėtų skaičiuoti, ne kiek sutaupėme, o kiek išleidome.
„Mes visada labai skaičiuojame, apgalvojame pirkinius. Be reikalo stengiamės nepirkti“, – sakė pašnekovė.
„Aš perku tada, kai reikia, tada jau nebandai pagauti kažkokių akcijų“, – teigė jaunas vyras.
„Išpardavimai visai nežavi, norisi kuo trumpiau užtrukti iš tikrųjų. Ir ten daug džiaugsmo nesuteikia“, – kalbėjo kitas pašnekovas.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė tikina, kad lietuviai – vieni labiausiai prekėmis ir paslaugomis besiskundžiančiųjų visoje Europos Sąjungoje. Primena, kad grąžinti spontaniškai įsigytus daiktus galima ne visada.
„Negrąžinamos tokios prekės kaip parfumerija, higienos, apatiniai rūbai ir dar kokia dešimt punktų“, – teigė G. Aleksaitė.
Vis dėlto ekspertai siūlo įsivertinti dabartines ekonomines aplinkybes ir nuo išpardavimų susilaikyti. Dėl infliacijos artėjančios didžiosios metų šventės pareikalaus trečdaliu didesnių išlaidų.
Per išpardavimus gyventojai nevengia griebtis net greitųjų kreditų.
„Mes, lietuviai, kai nusiperkame vieną ar kitą daiktą, norėdami save nuraminti, galvojame, kad štai sutaupėme, protingai pasielgėme. Bet iš tiesų reikėtų skaičiuoti, ne kiek sutaupėme, o kiek išleidome“, – komentavo SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
Nepaisant to kalėdinėms dovanoms gyventojai nevengia griebtis net greitųjų kreditų, o telefonus ar brangesnę elektroniką, buitinę techniką perka lizingu.
„Tuomet kalėdinių dovanų šleifas dar gali tęstis labai ilgai: ir sausį, ir vasarį, ir kovą – net iki kitų metų gali būti tas skausmas. Iš tiesų to džiaugsmo nebebus“, – gyventojams patarimų negailėjo S. Strockytė-Varnė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą1
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas2
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
VMI kliento profilis – tarsi vizitinė kortelė1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prieš porą metų pristatė kliento profilį. Tai patogiai, vienoje vietoje pateikiami VMI vertinami duomenys apie įmonę, skirti susipažinti, kaip mokesčių mokėtoją mato ir kokių rizikų jo veikloje įžve...