Popamokinės veiklos ir lavina, ir gali sukelti pervargimą

  • Teksto dydis:

Tėvai savo atžaloms stengiasi suteikti geriausias sąlygas, užauginti protingą, savimi pasitikinti vaiką, tad negaili laiko ir investicijų rinkdamiesi ne tik mokyklą, bet ir neformalųjį ugdymą. Vis dėlto kartais pamirštama, kur yra aukso vidurys – kiek ir kokių būrelių turėtų lankyti vaikas? Ką daryti, jei vaikas po pamokų nebenori užsiimti jokia kita veikla.

Ugdomas kūrybiškumas

Vos prasidėjus mokslo metams tėvai laužo galvą, kuo užimti savo vaikus po pamokų. Tiesa, ekspertai sutinka, kad vaikytis tendencijų ir versti vaikus užsiimti užklasine veikla nereikėtų, o laisvas laikas po pamokų taip pat yra svarbus.

„Kiekvienas vaikas, būdamas unikalus, diktuoja tik jam vienam galiojančius atsakymus. Tėvai dažniausiai supranta vaikų užimtumo ir lavinimo svarbą, tačiau kartais pamirštama, kad ne mažiau svarbus yra ir laisvas laikas. Tai laikas, kai atsiranda proga susidurti su nuoboduliu, o kartu suteikiama galimybė mokytis savarankiškumo, kūrybiškumo ir, svarbiausia, – pažinti save. Manau, laisvas laikas turėtų būti kasdienės rutinos dalis, o ne tik retkarčiais pasitaikantis reiškinys“, – komentuoja Natas Kanišauskas, „Demokratinės mokyklos“ popiečio grupės koordinatorius.

Pasak jo, nėra vieno konkretaus skaičiaus, kiek būrelių turėtų lankyti vaikas, – tai individualu, o skirtingi vaikai turi skirtingus interesus. Jam antrina ir Vilma Smaliukienė, sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ direktorė, kuri pastebi, kad vaikai neretai pradeda lankyti kelis būrelius, o vėliau atsirenka mėgstamiausius.

Svarbi vidinė motyvacija

Priimant sprendimus apie popamokinę veiklą reikėtų įtraukti ir vaiką, tai neturėtų būti vien tėvų sprendimas – geriausia rasti kompromisą. Taip ne tik pakils vaiko motyvacija nepraleisti užsiėmimų, bet ir bus ugdomas savarankiškumas.

„Jei esama pastangų pažinti vaiką ir pastangų padėti jam pačiam pažinti save, tuomet išsirinkti būrelį neturėtų būti itin sudėtinga. Dažniausiai patys vaikai gan ankstyvame amžiuje sugeba aiškiai įvardyti, kas jiems įdomu. Stebint juos iš šalies, gan aiškiai matyti jų interesai ir polinkiai“, – akcentuoja N. Kanišauskas.

Jo teigimu, visų svarbiausia – vidinė motyvacija, kai jos netrūksta, išsirinkti nesudėtinga. Vis dėlto kartais nutinka ir taip, kad noro yra, tačiau priimti sprendimą ir rasti mėgstamą veiklą sunku – tokiu atveju vienintelis veikiantis būdas tėra bandyti skirtingas veiklas.

Pagrindinė rizika kyla ne kiek dėl būrelių, o labiau dėl perkrautos vaiko dienotvarkės, kuri trukdo ne tik akademiniams pasiekimams, bet vaiko gerovei apskritai.

Jei vidinės motyvacijos lankyti būrelį pritrūksta, vadinasi, veikla netinka. Keli mėnesiai yra pakankamai laiko, kad vaikas įsitrauktų ir susidomėtų, todėl jei vaikas nori mesti būrelį, tikrai neverta per prievartą raginti lankyti toliau. Be vidinės vaiko motyvacijos nevyksta nei ugdymo procesas, nei neformalioji veikla.

Grupinės veiklos nauda

Kartais papildoma veikla užsiimti nenorima ne dėl būrelio pobūdžio, bet dėl kitų priežasčių, tad, prieš ieškant naujos veiklos, ekspertas rekomenduoja išgirsti vaiką ir suprasti, kodėl popamokiniai užsiėmimai nebedomina – kartais kaltos kitos, visai nesusijusios aplinkybės, kurias nesunkiai galima pakeisti neatsisakant pačios veiklos.

Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad mokykla dažnai pareikalauja daugiau energijos, tad labiausiai atsipalaiduoti padeda kūrybinė ir fizinė veikla. „Mobiliųjų ekranų laikmečio vaikams, kad ir kokio amžiaus jie būtų, fizinė veikla, šalia to, ką veikia mokykloje, – būtina. Tai pirmoji prevencinė priemonė krypstančiai nugarai ir silpstančioms akims. Reguliariai sportuojantis jaunimas turi daugiau energijos, lengviau dorojasi su pareigomis, stresu ir iššūkiais. Šalia sporto kviesčiau rinktis kūrybinę veiklą, nes kūryba turi galios išlaisvinti vaiką iš vidinių suvaržymų“, – dalijasi V. Smaliukienė.

Anot jos, verta atkreipti dėmesį ir į grupines veiklas, ypatingą jų naudą vaiko raidai, kai mokomasi būti komandoje, diskutuoti, susitarti, rasti bendraminčių, kurti draugystes, plėsti savo socialinį ratą. Vaikystėje, jaunystėje užmegzti santykiai dažnai yra patys tvirčiausi ir trunka daugelį metų.

Raktas į sėkmę – pusiausvyra

Tėvai, planuodami vaiko dienotvarkę, neretai dvejoja, kiek būrelių gali lankyti vaikas, kad tai nepakenktų jo akademiniams pasiekimams. Ekspertai ramina – būreliai mokslams nepakenks, o pagrindinė rizika – per daug perkrauta dienotvarkė.

Šalia sporto kviesčiau rinktis kūrybinę veiklą, nes kūryba turi galios išlaisvinti vaiką iš vidinių suvaržymų.

„Pagrindinė rizika kyla ne dėl būrelių, o labiau dėl perkrautos vaiko dienotvarkės, kuri trukdo ne tik akademiniams pasiekimams, bet ir vaiko gerovei apskritai – jis gali pervargti. Tuomet vaikui daug sunkiau sutelkti dėmesį, įsitraukti į veiklas, padidėja iššūkių rizika socialinėse situacijose“, – pasakoja N. Kanišauskas.

Anot jo, dažniausiai pervargimą išduoda fiziniai požymiai ir emocinis disbalansas, o tokiu atveju verta pertvarkyti įprastą vaiko dienotvarkę, galbūt atsisakyti kokios nors veiklos, rasti daugiau laiko poilsiui, išsiaiškinti, kuriuo dienos metu vaikas pavargsta labiausiai. Visgi universalių taisyklių šiose situacijose nėra, nes kiekvieno vaiko jėgų rezervas yra skirtingas.

Jam antrina ir V. Smaliukienė, kuri primena, kad pusiausvyra yra raktas į sėkmę, o pasirinkus daugiau veiklų galima užbėgti už akių rizikoms planuojant laiką ir renkantis prioritetus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių