„NATO pajėgos, kurios atvyksta į Baltijos jūrą, pagerins žinojimą, tai yra bus ne tik buvimas, bet iš esmės stebėjimas bei kontrolė. NATO pajėgos užtikrins, kad mes dar geriau, aiškiau žinotume viską, kas dedasi jūroje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė patarėjas.

Anot jo, tai bus ne tik laivai, bet pagal poreikį gali būti pajungti ir Karinių oro pajėgų pajėgos – žvalgybiniai lėktuvai, bepiločiai orlaiviai.

Be to, įsijungs ir strateginė vadavietė MARCOM, ir regioninė vadavietė Rostoke, Vokietijoje.

„Jos priklausomai nuo besikeičiančios situacijos ir siūlys vadovybei, ką reikėtų pakoreguoti“, – aiškino M. Česnulevičius.

„Tos didesnės pajėgos, NATO papildomi pajėgumai, skirti būtent mums, nacionalinėms valstybėms, jos padeda geriau, greičiau, operatyviau reaguoti ir bet kurį laivą, kuris kelia įtarimą, patikrinti“, – pabrėžė jis.

Prezidento patarėjo teigimu, tai leis, kiek įmanoma anksčiau identifikuoti įtartinus laivus pagal tam tikrus požymius.

„Nedelsiant jie bus pradėti stebėti oro platformomis, jeigu to reikės, po to – laivais ir, jeigu matysime, kad reikalinga intervencija, išankstinis įspėjimas padės mums daug greičiau sureaguoti“, – tvirtino jis.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus.

Ši NATO operacija pradėta reaguojant į 2024-ųjų gruodžio 25 dieną nustatytus povandeninių kabelių tarp Estijos ir Suomijos pažeidimus, siekiant užkirsti kelią galimiems bandymams pažeisti povandeninę infrastruktūrą ir stiprinti regiono saugumą.

Gruodį, įtariama, dėl sabotažo iš rikiuotės išėjo Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, nutiesti Baltijos jūros dugnu.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po NATO viršūnių susitikimo Helsinkyje antradienį sakė, kad misija truks 90 dienų. Suomijos žiniasklaida anksčiau skelbė Aljansą dislokuosiant iki dešimties laivų ypatingos svarbos infrastruktūrai saugoti.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad sustiprintos pajėgos Baltijos jūroje reikalingos vasarį Lietuvai planuojant atsijungti nuo postsovietinio BRELL elektros tinklo ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais.

Šalies vadovo teigimu, tam tikrų nedraugiškų šalių motyvacija destabilizuoti elektros tiekimą sugadinant povandeninius kabelius Baltijos jūroje išlieka aukšta.