- Vytautas Dumbliauskas / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sostinėje šiuo metu jau įrengtos 652 priedangos. Jose galėtų slėptis apie pusę visų sostinės gyventojų. Skaičiuojama, kad daugiau gyventojų nei sostinėje priedangose pasislėptų tik Šiauliuose – apie 54 proc. žmonių.
Tačiau priedangų visoje Lietuvoje vis dar trūksta. Jose kol kas galėtų pasislėpti vos 40 proc. visų Lietuvos gyventojų.
„Mūsų tikslas pasiekti 50 proc. bendrai visos Lietuvos mastu. Pakartosiu, kad kalbant apie didžiuosius miestus, jiems tikslas yra 60 proc., o rajoninėms savivaldybėms – 40 proc“, – šnekėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tiesa, 22 savivaldybės jau pasiekusios reikiamą skaičių priedangų, tačiau Vilnių gali bombarduoti taip, kad tektų bėgti ne į priedangas, o kuo toliau į šalies gilumą. Tikslas, jog visą sostinę pavojaus atveju būtų galima evakuoti per 1,5 paros.
„Didžiausią problemą matome su išvažiavimu į Kauną, tas kelias į A1 autostradą. Čia matome nedelsiant reikalingą poreikį daryti infrastruktūros darbus plečiant šią išvažiavimo kryptį“, – kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Didžiausią problemą matome su išvažiavimu į Kauną.
Rudenį planuojamos didžiulės nacionalinės evakuacijos pratybos. Per jas turėtų paaiškėti ir kitos silpnosios vietos, kuriose evakuacija galėtų strigti.
„Jei suprantant, kad srautas yra didelis, tai bet kokios prielaidos yra galimos, nuo tyčinio sabotažo iki netyčinės avarijos, tiltų likvidavimo ir panašiai. Taigi, yra penkios pagrindinės prielaidos, su kuriomis modeliuojamos situacijos, kas būtų atsakingas už tam tikrų sprendimų priėmimą“, – nurodė V. Benkunskas.
Be to, jei Vilnių paliktų šimtai tūkstančių žmonių, kyla klausimas, kaip juos priimti. Planuojama, kad dauguma jų važiuotų į Alytų, Panevėžį ir, žinoma, Kauną.
Tik vėl problema – reikia turėti, kur pabėgėlius apgyvendinti, kad jie turėtų vandens, maisto, higienos priemonių. Ar tam pasiruošta, nežinia, bet esą ruošiamasi.
„Tie dalykai yra dėliojami, nes tam ir yra skirti kolektyvinės apsaugos statiniai. Tai yra tie statiniai, kurie nėra priedangos, bet ten turi būti būtiniausios visos priemonės: vanduo, maistas, buitiniai dalykai. Tam, kad žmonės galėtų gyventi kurį laiką“, – aiškino A. Bilotaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Taip pat bus diegiama ir daugiau garso sirenų. Kol kas Vilniuje veikia 41 sirena, tačiau jos nepasiekia nė trečdalio vilniečių. Neilgai trukus Vilniuje turėtų atsirasti dar 50 sirenų, tuomet esą sirenas girdės beveik visa sostinė. Tačiau sirenos bus perkamos ir kitiems miestams.
„Planuojame artimiausiu metu įsigyti 275 papildomas sirenas ir pasiekti, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų girdėtų sirenų garsą“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Kol valdžia planuoja, kai kurie žmonės net nežino, kaip elgtųsi kilus karui.
„Jokio plano neturiu, žinokite. Galvoju, kad reikės ir visiems kitiems padėti, o kur bėgti, neįsivaizduoju, žinokite“, – kalbėjo pašnekovė.
„Neturiu plano, galvoju, kad nebus taip“, – teigė kita pašnekovė.
Kiti bandytų bėgti.
„Bėgčiau iš miesto“, – sakė pašnekovė.
Pašnekovė, paklausta, per kurį kelią, atsakė: „Į Molėtų pusę.“
Priedangoms įrengti bus skirta beveik 80 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Pradedama nauja paramos Ukrainai iniciatyva „ApaRatai“
Asociacija „Lygiai“ pradeda naują paramos Ukrainai iniciatyvą „ApaRatai“, kuria siekiama užtikrinti moterims reikalingą medicininę pagalbą. Organizatorių teigimu, už žmonių suaukotas lėšas tikimasi nupirkti ultra...
-
Vilniuje nelieka raitosios policijos: priežastys – dvi1
Dėl mažo efektyvumo ir finansinių priežasčių, Vilniuje planuojama atsisakyti raitosios policijos, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje6
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?25
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu87
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...