- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasikeitus valstybėms, iš kurių atvyksta neteisėti migrantai, sudėtinga susitarti dėl jų grąžinimo, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
Jis teigia, kad palyginus su 2021 metais, migrantų kilmės šalys pasikeitė.
„Srautai keičiasi, mes vis mažiau matome Irako piliečių. (...) Dauguma migrantų neturi dokumentų, kartais būna sudėtinga nustatyti kilmės šalį, bet turime tam tikrų technologijų, metodų ir galime nustatyti net ir neturėdami asmens tapatybės dokumentų“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Liubajevas.
„Šiais metais dominuoja Afganistanas, Indija, Iranas, nemažai pasitaiko atvejų, kai Kubos piliečiai neteisėtai bando kirsti valstybės sieną, galbūt mažiau mes matome Afrikos šalių piliečių, bet jų pasitaiko, kartais būna jų net ir visos grupės iš Somalio“, – vardijo jis.
VSAT vado teigimu, nors Europos Sąjungoje kalbama, kad reikia vystyti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis dėl asmenų grąžinimo, praktika rodo, kad su tomis valstybėmis susitarti sudėtinga.
„Su tomis valstybėmis tikrai sudėtinga, kai kuriais atvejais net neįmanoma grąžinti tuos migrantus, dėl to, manau, kad tas kelias, kurį pasirinko Lietuva ir kitos valstybės yra teisingas“, – sakė jis.
Su tomis valstybėmis tikrai sudėtinga, kai kuriais atvejais net neįmanoma grąžinti tuos migrantus.
Anot R. Liubajevo, palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, matomas padidėjęs nelegalios migracijos srautas mūsų regione, šiais metais Baltijos šalių ir Lenkijos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija fiksavo beveik 24 tūkst. nelegalių migrantų.
„Jeigu palyginsime su praeitų metų statistika, išaugo 20 proc. neteisėtų migrantų srautai“, – sakė VSAT vadas.
Pasak jo, didžiausi srautai tenka Lenkijai, antroje vietoje – Latvija.
Šiemet pasieniečiai į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose neleido patekti 366 neteisėtiems migrantams.
Visgi kyla naujų problemų, sako R. Liubajevas.
„Mes turime problemą su taip vadinama antrine migracija, kai neteisėti migrantai yra gabenami nuo sienos linijos prie Latvijos ir Baltarusijos sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją, tokių atvejų nemažai, šiemet virš 200 asmenų mes identifikavome ir perdavėme atgal Latvijos pasieniečiams“, – kalbėjo VSAT vadas.
Anot jo, Lietuva ir Estija priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 5 dienos siųsti pareigūnus į pagalbą Latvijos kolegoms.
„Manome, kad geriau padėti kolegoms prie sienos, nei spręsti problemą mūsų šalies teritorijoje“, – sako R. Liubajevas.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė daugiau kaip 22,3 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Pradedama nauja paramos Ukrainai iniciatyva „ApaRatai“
Asociacija „Lygiai“ pradeda naują paramos Ukrainai iniciatyvą „ApaRatai“, kuria siekiama užtikrinti moterims reikalingą medicininę pagalbą. Organizatorių teigimu, už žmonių suaukotas lėšas tikimasi nupirkti ultra...
-
Vilniuje nelieka raitosios policijos: priežastys – dvi1
Dėl mažo efektyvumo ir finansinių priežasčių, Vilniuje planuojama atsisakyti raitosios policijos, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje6
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?26
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu89
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...