Draudikai pastebi, kad automobilių apgadinimai parkuojantis yra gana dažni, o dėl vietos trūkumo šalia daugiabučių reikia ypatingo atidumo.

Apgadinami ir netyčia, ir tyčia

„Didžioji dalis Lietuvos daugiabučių statyti sovietiniu laikotarpiu, kuomet buvo privalu 20-iai butų įrengti vos vieną parkavimo vietą. Nors automobilių skaičius yra išaugęs ir jiems stovėjimo vietų dabar įrengiama nepalyginamai daugiau, tačiau ir naujuose rajonuose vairuotojai po darbo suka ratus. Tam yra įvairių priežasčių: šeimoje turima ne po vieną automobilį, savo laiku neišsipirkta požeminė stovėjimo vieta, automobilį priparkavo svečias ar svečiai“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Draudimo bendrovės duomenimis, kas dešimtas vairuotojas parkuodamasis yra pakenkęs ir kito, ir savo paties automobiliui, o kas penktas pripažįsta užkabinęs kitą automobilį durelėmis. Dažniausiai parkuojantis padaryta žala siekia iki poros šimtų eurų, tačiau pasitaiko atvejų, kai peržengiamos ir keturženklės, 1000 eurų viršijančios sumos.

„Įsišaknijęs vairuotojų noras žūtbūt parkuotis po langais yra pagrindinė tokių žalų priežastis. To galima išvengti automobilį pastačius kad ir šiek tiek toliau nuo savo laiptinės, tačiau saugiai, taip, kad jis netrukdytų eismui. Jei situacija kieme išties labai sudėtinga, verta svarstyti ir vietos saugomoje aikštelėje išsipirkimo galimybę. Būsite tikri, kad visada turėsite kur saugiai palikti savo transporto priemonę“, – pataria A. Žiukelis.

Jei visgi randate iš pažiūros tinkamą parkavimo vietą kieme, specialistas pataria įvertinti visas aplinkybes.

„Statant automobilį reikia įvertinti, ar bus pakankamai vietos išlipti, ar neužstatysime kitų automobilių. Vis tik pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės paliekamos stovėti taip, kad išvažiavimas užblokuojamas ar labai apsunkinamas. Jei tokioje vietoje stabtelite trumpam, būtinai palikite savo telefono numerį matomoje vietoje, kad kaimynas su jumis galėtų susisiekti. Tačiau iš esmės pirmiausia reiktų galvoti, ne apie tai, kaip patrauksite automobilį, jei reikės, bet stengtis tokių situacijų išvengti“, – sako A. Žiukelis.

Dar viena žalų daugiabučių kiemuose kategorija – piktybiškai apgadinti automobiliai.

„Iš Kasko draudimu transporto priemonę apdraudusių asmenų neretai gauname informacijos apie piktybiškai subraižytus automobilius, ant stogo ar kapoto numestas plytas ar net pradurtas padangas. Dažniausiai tokių nekonvencinių priemonių imasi tie vairuotojai, kurie įsitikinę, kad kažkuri stovėjimo vieta jiems priklauso pagal nerašytą susitarimą ir jei kuris kaimynas ar į svečius atvykęs žmogus ten palieka savo automobilį, būna „nubaustas“ tokiu būdu“, – aiškina ekspertas.

Nesukėlė nė vieno eismo įvykio

Nuo rugsėjo „Regitra“ lengvųjų automobilių praktikos egzaminus rengia tik realiame eisme. Užduotys išliko nepakitusios: parkavimas lygiagrečiai, statmenai ir įstrižai, apsisukimas ribotame plote, važiavimas siauru vingiu su posūkiu ir įkalne.

„Prisitaikėme prie šiandieninio žmogaus poreikių, tad nuo šiol parkuojantis jis gali pats nuspręsti, kur statyti automobilį. Pavyzdžiui, egzaminuotojas nurodo, kad automobilį reikia priparkuoti atitinkamoje aikštelėje ar eilėje, tačiau konkrečią vietą pasirenka egzaminą laikantis žmogus“, – teigia „Regitros“ komunikacijos skyriaus vadovė Ingrida Kuorytė.

Pasak jos, būsimi vairuotojai turi mokėti elgtis natūralaus eismo sąlygomis ir suprasti tikrus, praktinius pavojus.

Per rugsėjį ir spalį  pirmą kartą B kategorijos praktikos egzaminą laikė 5903 būsimi vairuotojai ir jie nesukėlė nė vieno eismo įvykio.

Lietuvoje iš viso registruota apie 1,3 mln. lengvųjų automobilių, iš kurių kas penktas – Vilniuje.

„Gali būti, kad didžiuosiuose miestuose realus eksploatuojamų automobilių skaičius yra dar didesnis, nes dalis jų registruota mažesniuose miesteliuose, kitų žmonių vardu. Todėl pakantumas kitam būtinas, kaip ir suvokimas, kad tik bendraudami ir tausodami kitus, apsaugosime nuo finansinių nuostolių ir save“, – sako A. Žiukelis.