Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, deklaruoti savo turtą ir pajamas turės ne tik žiniasklaidos priemonių savininkai, bet ir patys žurnalistai.

„Norime apsaugoti žurnalistus nuo kaltinimų ir spekuliatyvios informacijos. Todėl reikia, kad turtą ir pajamas deklaruotų ne tik žiniasklaidos savininkai, įmonių vadovai, bet ir patys žurnalistai“, - trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Siūloma, kad žurnalistai apie galimą interesų konfliktą pranešti tiesioginiams savo vadovams.

„Susikurtų savireguliacijos mechanizmas, nes žurnalistas turėtų pranešti vyriausiajam redaktoriui, kad negali rašyti viena ar kita tema“, - aiškino Vyriausybės vadovas.

Premjeras pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės turės žymėti reklamą, jeigu tai susiję su verslu. „Taip pat turi būti viešinama, jeigu žiniasklaidos priemonė priklauso verslo grupei. Jei rodomas reportažas, informacija turi būti pažymėta, kad tai tiesiogiai susiję su vienokiu ar kitokiu verslu - statybų, tabako ir kita“, - sakė premjeras.

Susikurtų savireguliacijos mechanizmas, nes žurnalistas turėtų pranešti vyriausiajam redaktoriui, kad negali rašyti viena ar kita tema.

S. Skvernelis taip pat priminė, kad svarbus pataisų klausimas išlieka partijų finansavimas. Taip pat numatytas ir Lobizmo įstatymo keitimas, pasak premjero, jame turi būti daugiau aiškumo bei skaidrumo.

„NSGK tyrimo išvados pirmiausia susijusios su partijų finansavimo klausimu. Yra daug siūlymų dėl institucijos, kuri galėtų vykdyti priežiūrą ir nustatytų atsakomybę asmenims, kurie bando neteisėtai finansuoti partijas“, - dėstė premjeras.

Naujus pasiūlymus, inicijuotus NSGK tyrimo, Vyriausybė Seimui pateiks dar rudens sesijoje. „Esame apsibrėžę maksimaliai trumpus terminus - rugsėjo mėnesį turėtų būti pateikti dokumentai Vyriausybei. Po to vyks diskusija su suinteresuotais asmenimis - ji tikrai nebus lengva. Mes Seimui žadame projektus arba įstatymų paketus, kuriuos reikia patekti pateikti rudens sesijoje“, - teigė S. Skvernelis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas parlamentinis tyrimas sulaukė viso Seimo pritarimo. Birželio 5 d. NSGK išvadoms pritarė 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. NSGK tyrime nurodoma, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams.

Taip pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms. Tyrimą baigusiam NSGK pavesta atlikti ir parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.