- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą.
Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties nelieka ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.
Pasitraukimą palaikė 103 Seimo nariai, vienas parlamentaras balsavo prieš, susilaikė 4. Tam, ratifikuota tarptautinė sutartis būtų denonsuota, sprendimą turi palaikyti bent 3/5 Seimo narių – paremti sprendimą turi bent 85 parlamentarai.
Vienas klausimo iniciatorių, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino, jog pasitraukti iš konvencijos skatina pasikeitusi geopolitinė situacija.
„Tokios konvencijos yra svarios tada, kai visos šalys jos laikosi. Šiuo atveju problema yra tai, kad Rusijos Federacija, vykdanti agresiją prieš Ukrainą, turinti imperialistines ambicijas – ji šių taisyklių nesilaiko“, – Seimo posėdžio metu kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tada, kai mes ratifikavome šią konvenciją ir prie jos prisijungėme, buvo kitoks laikmetis. Dabar viskas daug sudėtingiau. Todėl būtų labai klaidinga, jeigu valstybė, ruošdamasi savo gynybai, iš karto pasakytų, kokio pajėgumo savo gynybai nenaudotų“, – pažymėjo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
Ministras taip pat patikino, jog šiuolaikiniai kasetiniai šaudmenys yra gerokai saugesni, jų sukeliamos pasekmės gali būti valdomos.
Savo ruožtu buvęs ministras Arvydas Anušauskas antrino kolegai ir pabrėžė – Lietuva vienintelė iš NATO Rytinio flango šalių yra ratifikavusi Oslo konvenciją. Tai, anot jo, agresijos atveju ribotų šalies galimybes efektyviai gintis.
„Visas Rytinis NATO flangas – nuo Suomijos iki Turkijos, išskyrus Lietuvą – nėra šios konvencijos dalyviai. Tai esminė prielaida ir Lietuvai nebūti šios konvencijos dalyve, nes mes turime turėti amuniciją, kurios reikia 20 kartų mažiau, stabdant priešo dideles karines kolonas, stabdant potencialų agresorių“, – ragindamas kolegas palaikyti sprendimą kalbėjo A. Anušauskas.
Jis akcentavo, jog Lietuvos kariuomenė greitu metu dar negalės įsigyti šios amunicijos, tačiau, pasak A. Anušausko, pasitraukimas iš konvencijos leis kariams susipažinti su kasetiniais šaudmenimis, jų naudojimo, išminavimo specifika.
Valdančiųjų atstovams pritarė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys. Politiko teigimu, Lietuva, ratifikavusi šią tarptautinę sutartį, priėmė naivų sprendimą.
Buvome naivesni už savo kaimynes, nes nė viena valstybė, kuri turi sieną su Rusija, tos konvencijos neratifikavo.
„Buvome naivesni už savo kaimynes, nes nė viena valstybė, kuri turi sieną su Rusija, tos konvencijos neratifikavo“, – nurodė G. Surplys.
Visgi, Seimo salėje pasigirdo balsų, kurie prieštaravo KAM iniciatyvai. LVŽS frakcijos atstovas Valius Ąžuolas negailėjo kritikos siūlomam sprendimui.
„Jeigu taip žiūrint į logiką, virš 100 šalių, kurios yra šioje konvencijoje, yra kvailos, taip išeitų. Visur yra aiškiai pasakyta – daugiausiai nuo šių ginklų nukenčia civiliai. Nieko nepadarysi, vadinasi, Lietuva protingesnė už tą 100 šalių. Kiekvienas balsuojame pagal sąžinę ir ateitis parodys, kad buvo teisus“, – įspėjo Seimo narys.
ELTA primena, kad diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė pastarąjį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais.
Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 metais.
L. Kasčiūnas siūlys regiono gynybos ministrams svarstyti dėl bendro kasetinių šaudmenų įsigijimo
Lietuvai nutarus trauktis iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas tikina siūlysiąs regiono kolegoms svarstyti dėl bendrų šios amunicijos įsigijimų.
„Apie regioninių pirkimų galimybę šiai minutei kalbėti anksti. Vertinčiau ją kaip labai įdomią“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas, nurodydamas, jog dėl tokių galimybių galėtų tartis Suomija, Lenkija bei Baltijos šalys.
„Tai tos šalys, kurios galėtų tokius pirkimus daryti. Ir, manau, tai būtų labai efektyvu ir svarbu – ypač kai kreipiesi dėl pirkimų kaip regionas. Tai yra geras dalykas. Manau, tokią opciją savo kolegoms gynybos ministrams aš pasiūlysiu“, – teigė jis.
Ministras nurodė, jog yra trys šalys, kurios gamina minėtą amuniciją. Tačiau jis neatskleidė, apie kokias valstybes kalba.
Tiesa, pažymėjo L. Kasčiūnas, nusprendus trauktis iš Oslo konvencijos, realus pokytis įvyks tik po pusmečio. Visgi, anot jo, kalbėti apie galimus įsigijimus būtų galima jau dabar.
„Tai niekas netrukdo jau dabar važiuoti ir kalbėtis apie tai, ką gali daryti po pusės metų“, – pridūrė KAM vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Pradedama nauja paramos Ukrainai iniciatyva „ApaRatai“
Asociacija „Lygiai“ pradeda naują paramos Ukrainai iniciatyvą „ApaRatai“, kuria siekiama užtikrinti moterims reikalingą medicininę pagalbą. Organizatorių teigimu, už žmonių suaukotas lėšas tikimasi nupirkti ultra...
-
Vilniuje nelieka raitosios policijos: priežastys – dvi1
Dėl mažo efektyvumo ir finansinių priežasčių, Vilniuje planuojama atsisakyti raitosios policijos, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje6
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?29
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu91
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...