„Konsultacijos tarp institucijų vyksta ir daugiau informacijos bus pateikta pavasario sesijos pradžioj. Visos institucijos dirba vardan to, kad Lietuva būtų stipresnė ir gynybiškai geriau pasirengusi“, – po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Nei trauktis iš konvencijos pasiūlęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, nei skeptiškai tokią galimybę anksčiau įvertinusios Prezidentūros atstovas, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys po posėdžio šio klausimo žurnalistams nekomentavo.

Konsultacijos tarp institucijų vyksta ir daugiau informacijos bus pateikta pavasario sesijos pradžioj.

K. Kasčiūnas, klausiamas, ar institucijų nuomonės dėl galimybės trauktis iš konvencijos sutampa, atsakė, kad „konsultacijos nuteikia pozityviai“.

Pats komiteto vadovas sakė pritariantis tokiai idėjai: „Aš manau, kad mes negalim susirišti rankų ir neturėti galimybių plėtoti pajėgumą, kuris leistų atgrasyti priešą, gintis efektyviau, tiek patiems, tiek kartu su sąjungininkais“.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praėjusių metų rugsėjį kreipėsi į Valstybės gynimo tarybos (VGT) narius, siūlydama svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Tačiau VGT tuomet nutarė šio klausimo nesvarstyti.

Prezidentūros atstovai teigė, kad šiuo klausimu trūksta ekspertų vertinimų, sąjungininkų požiūrio, o pasitraukimas iš konvencijos gali pakenkti šalies prestižui.

KAM laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai. KAM teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.

Konvencija dėl kasetinių šaudmenų pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną.