Karinio miestelio atidarymo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.

Kaip pažymėjo A. Anušauskas, tai pirmasis karinis miestelis, pastatytas ne tik šiame amžiuje, bet ir nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istorijoje.

Naujasis miestelis Pajūryje iškilo šalia modulinės konstrukcijos kareivinių, kuriose jau nuo 2019 metų buvo dislokuoti M. Pečiulionio artilerijos bataliono, priklausančio „Žemaitijos“ brigadai, kariai.

Šalia modulinės stovyklos buvo naujai pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: štabas, kareivinės, valgykla, medicinos punktas, uždarų patalpų ir lauko sporto komplektas, ramovės pastatas, rikiuočių aikštė. Čia įrengti keliai.

Miestelyje taip pat iškilo nauji technikos parko statiniai. Bataliono dydžio vienetui skirto karinio miestelio plotas siekia beveik 10 hektarų.

Projektas vystytas viešosios ir privačios partnerystės būdu.

„Tai leido kariuomenės ginkluotei sutaupyti dešimtis milijonų eurų. Tokių projektų su verslu įgyvendinimas yra tam tikras kreditavimas, nes visi mokėjimai prasidės tik dabar, miestelį perėmus į kariuomenės rankas. Ir 71 milijonas, išleistas miesteliui, bus sumokėtas per 12 metų“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

T. Biliūno / BNS nuotr.

Pasak jo, tai reiškia, kad trejus metus, kuomet buvo ruošiami projektai, pinigai, kuriuos ministerija teoriškai galėjo išleisti infrastruktūrai, investuoti į ginkluotę.

Šis bendradarbiavimo modelis leido užsakyti prancūziškas „Caesar“ haubicas, kurios bus pagamintos būtent M. Pečiulionio batalionui.

„Betonas, infrastruktūra reikalinga, tačiau ginkluotė ne mažiau reikalinga, nes tai – dar didesnė investicija į saugumą. Ginkluotė pradės eiti po poros metų, žmonės pradedami mokyti, nes tai bus kiek tobulesnės „Caesar“ artilerijos sistemos, nei perduotos Ukrainai. Bus su balistine apsauga, negalėsi pažeisti, mobilios savaeigės ratinės sistemos“, – sakė A. Anušauskas.

Pasak ministro, naujoji infrastruktūra teikia ir atgrasymo galimybes, ir ženkliai sustiprina karinį potencialą.

„Nepamirškime Ukrainos karo pamokų. 80 proc. karo nuostolių patiriama nuo artilerijos ar tankų ugnies“, – teigė A. Anušauskas.

Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys sakė miestelyje pamatęs viską, ko reikia kareiviams, pradedant gyvenamosiomis patalpomis, kareivinėmis, dušais, baigiant sporto sale, technikos parku, kur įrengtos remonto dirbtuvės, parkavimo vietos automobiliams ir „Caesar“ haubicoms laikyti.

Šiandien ginkluotę sudaro 105 mm haubicos, 2027 metais atvyksta 155 mm savaeigė ratinė technika „Caesar“, gaminta Prancūzijoje. Čia gali tarnauti iki 700 karių.

Pasak jo, Pajūrio karinis miestelis yra pirmas, kur sukurta visa infrastruktūra „nuo nulio“.

„Tai yra specifinis netiesioginės ugnies paramos batalionas „Žemaitijos“ brigadai. Šiandien ginkluotę sudaro 105 mm haubicos, 2027 metais atvyksta 155 mm savaeigė ratinė technika „Caesar“, gaminta Prancūzijoje. Čia gali tarnauti iki 700 karių“, – nurodė V. Rupšys.

Kaip ketvirtadienį paskelbė Krašto apsaugos ministerija, panašus karinis miestelis, skirtas Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams, vasario 5 dieną bus atidarytas Rokantiškėse, Vilniaus rajone.

Pavasarį planuojama kariuomenei perduoti dar vieną karinį miestelį Šiauliuose. V. Rupšys viliasi, kad jis bus pradėtas eksploatuoti iki gegužės mėnesio.

Iš viso į šiuos tris projektus bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi bus investuota 230 mln. eurų.

A. Anušauskas sakė, kad moduliniai nameliai, kuriuose kariai iki šiol atlikinėjo tarnybą, liks apgyvendinti rezervo kariams per jų mokymus arba sąjungininkus iš užsienio.

Naujuose miesteliuose iš viso galės dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.