Santariškių klinikų vadovas Kęstutis Strupas tvirtina, kad tokie biurokratiniai suvaržymai trukdo gelbėti ligonius: „Juk negalime [...] ligoniui pasakyti, kad jis palauktų, kol atliksime rinkos tyrimą, ieškodami mažiausios dirbtinės širdies kainos.“ Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Juras Požela žada, kad problemos sprendimas netrukus bus rastas.

„Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tuos pačius reikalavimus taiko ir Krašto apsaugos, ir Užsienio reikalų, ir Vidaus reikalų ministerijoms, ir ligoninėms. Bet juk negalime širdies persodinimo laukiančiam ligoniui pasakyti, kad jis palauktų, kol atliksime rinkos tyrimą, ieškodami mažiausios dirbtinės širdies kainos. Juk dažniausiai tokiems ligoniams reikia padėti čia ir dabar“, – sako K. Strupas.

Jis įsitikinęs, kad sveikatos apsaugos sistemos įstaigoms reikėtų taikyti skirtingus, nei visoms kitoms sritims, reikalavimus, nes vaistų, medicininės įrangos ir kitų gydymui būtinų dalykų įsigijimas negali prilygti automobilių, šarvuočių ar elektros lempučių pirkimui.

K. Strupas teigia tai bandęs aiškinti ir VPT vadovei Dianai Vilytei bei šios tarnybos specialistams: „Tikiuosi, buvau suprastas. Apskritai, situacija pastaruoju metu tokia, kad VPT ir visos kitos kontroliuojančios įstaigos pasidarė labai akylos sveikatos apsaugos srities atžvilgiu – daug patikrų, daug įvairiausių dokumentų, daug aiškinimosi.“ 

Ligoniai laukia, o konkursai ilgėja

Kiekvienais metais Santariškių klinikoms tenka įsigyti nuo penkių iki dešimties dirbtinių širdžių. Vieno tokio įrenginio kaina svyruoja nuo 70 tūkst. iki 90 tūkst. eurų ir naudojama, kol laukiama tinkamo donoro širdies persodinimo operacijai.  

Kol vyksta šių prietaisų įsigijimo konkursai ir kitos biurokratinės procedūros, ligoniams tenka laukti, naudojant specialius vaistus. Pasak K. Strupo, kiekvieno ligonio atvejis – individualus ir tik medikų konsiliumas nusprendžia, kada jau būtina širdies persodinimo operacija arba kada dar gali padėti dirbtinė širdis.

„Dėl medicininių prietaisų įsigijimo mes sudarome sutartis su juos tiekiančiomis firmomis. Kai sutartys baigiasi, privalome skelbti naujus konkursus. Deja, mūsų patirtis rodo, kad tie konkursai vis ilgėja ir ilgėja. Negana to, jų rezultatus skundžia, kas tik netingi. O tų skundėjų niekas nekontroliuoja“, – teigia K. Strupas.

Jis tikisi, kad bus atsižvelgta į jo vadovaujamos ligoninės pasiūlymus šiuo metu rengiamam naujam Viešųjų pirkimų įstatymui.

Kainos smarkiai išaugo

VPT portalą LRT.lt informavo, kad praėjusių metų pabaigoje, tikrinant Santariškių klinikų pirkimų planą 2016 metams, jame iš pradžių buvo numatyta, kad pirkimai atsieis 3 mln. 200 tūkst. eurų, o vėliau ši suma išaugo iki 3 mln. 541 tūkst. eurų.

Todėl šių metų sausį VPT nurodė Santariškių klinikoms nutraukti pirkimų procedūras. Ir ligoninei teko tą padaryti.

Kaip informavo tarnybos vadovės D. Vilytės atstovė, dalį pirkimų Santariškių klinikos atliko pasinaudodamos įstatymuose numatyta galimybe, būtinybei esant, įsigyti medicinines priemones ypatingos skubos tvarka.

K. Strupas aiškina, kad ligoninės pirkimų sąnaudos išaugo po to, kai Lietuva įsivedė eurą. Pasak jo, kai kurių priemonių ir medikamentų kainos padidėjo net 10–15 proc.

Būtina taikyti išimtis

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovė Dangutė Mikutienė prisiminė atvejį, kai ligoniui staigiai reikėjo dirbtinės širdies, o ją įsigyti kuo skubiau trukdė viešųjų pirkimų reikalavimai.

„Jau tada sakėme, kad bus panašių problemų ir ateityje ir kad būtina keisti viešųjų pirkimų procedūras sveikatos apsaugos srityje. Man atrodo, jog šiai sričiai reikėtų tam tikrų išimčių. Gal net nereikėtų taisyti Viešųjų pirkimų įstatymo, gal pakaktų sveikatos apsaugos ministro įsakymo“, – svarsto D. Mikutienė.

Sveikatos apsaugos ministras J. Požela tvirtina, jog šiuo metu ieškoma galimybių taisyti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad ir sveikatos apsaugos sričiai būtų pritaikytos panašios išimtys, kokios šiuo metu taikomos atliekant strateginius pirkimus krašto apsaugos srityje.

„Man irgi yra žinomas atvejis, kai ligoniui staigiai reikėjo dirbtinės širdies, tačiau jos pirkimas strigo dėl to, kad pasiūlyta tiekėjų kaina šiek tiek viršijo nustatytą maksimalią kainos ribą. Manau, kad netrukus teisininkai pateiks siūlymus, kaip pataisyti galiojančius teisės aktus“, – žada J. Požela.