- Martyna Pikelytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose šiais metais mokosi apie 7,5 tūkst. iš Ukrainos atvykusių moksleivių.
Pernai 2023 mokslo metus bendrojo ugdymo mokyklose pradėjo apie 9,7 tūkst. ukrainiečių.
Daugiausia moksleivių iš Ukrainos mokosi Vilniaus mieste – apie 2,9 tūkst, Klaipėdoje mokosi 900, 887, Šiauliuose – 372, Jonavos rajone – 123, Alytuje ir Kėdainiuose – maždaug po 100 ukrainiečių.
Mažiausiai moksleivių iš Ukrainos mokosi atokesniuose rajonuose: Skuode – 3, Joniškyje – 6, Kelmės rajone – 8 mokiniai.
Studentų skaičius išlieka panašus
ŠMSM duomenimis, šiuos mokslo metus aukštosiose mokyklose pradėjo apie 1,7 tūkst. ukrainiečių. Tuo metu praėjusiais metais tokių studentų buvo apie 2,1 tūkst.
Daugiausia ukrainiečių studentų mokosi Vilniaus universitete – 328. Kiek mažiau rinkosi studijas Vytauto Didžiojo universitete – 274 studentai. Tuo metu Mykolo Romerio universitete mokosi 189, Vilnius Tech – 156, LCC tarptautiniame universitete – 137, Kauno technologijos universitete – 108 ukrainiečiai. Apie 80 studentų iš Ukrainos mokosi Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, o studijas Klaipėdos universitete rinkosi 66 ukrainiečiai.
Atvykusiam mokiniui pirmiausia skiriamas adaptacinis laikotarpis.
Panašios tendencijos buvo ir praėjusiais studijų metais.
Visgi, ŠMSM pabrėžia, kad šių mokslo metų duomenys kol kas yra preliminarūs, mat mokinių ir studentų registrai pildomi iki spalio pradžios.
Užtikrinama integracija
Ministerija tikina, kad lietuviškose mokyklose besimokančių ukrainiečių integracija užtikrinama per valstybinės kalbos mokymąsi, bendravimą su bendraamžiais, mokyklos ir vaiko artimųjų palaikomą ryšį, mokinio poreikių atliepimą.
„Atvykusiam mokiniui pirmiausia skiriamas adaptacinis laikotarpis. Jo trukmę nustato mokykla, per mokslo metus ta trukmė gali būti koreguojama pagal situaciją“, – Eltai perduotame komentare tikino ŠMSM atstovai.
„Kiekvienam atvykusiam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuris yra pritaikytas mokinio galioms ir poreikiams. Rekomenduojama, kad iki 3 mėnesių kiekvienam atvykusiam mokiniui būtų teikiama mokinio padėjėjo pagalba“, – pridūrė jie.
Anot ministerijos, visi iš Ukrainos atvykę ir Lietuvos mokyklose registruoti mokiniai privalo mokytis lietuvių kalbos. Moksleiviai lietuvių kalbos gali mokytis bendrosiose klasėse, išlyginamosiose klasėse, išlyginamosiose mobiliosiose grupėse.
Išlyginamosios klasės ir mobiliosios grupės gali būti steigiamos keliose savivaldybėje esančiose mokyklose, sujungiant gretimų mokyklų mokinius. Jeigu to nepakanka ir mokiniui vis tiek sunku suprasti ir kalbėti lietuviškai, lietuvių kalbos mokymuisi dar skiriamos papildomos pamokos, konsultacijos, teikiama kita reikalinga pagalba.
Rekomenduojama, kad mokiniai, nemokantys lietuvių kalbos, išlyginamosiose klasėse ar išlyginamosiose mobiliosiose grupėse mokytųsi bent iki 1 metų.
Anot ministerijos, siekiama individualiai stebėti kiekvieną mokinį. Mokyklos vaiko gerovės komisija kartu su klasės vadovu vertina, ar mokinys susiduria su mokymosi sunkumais, ar turi specialiųjų ugdymosi poreikių, nustato švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes. Organizuodamas ugdymo procesą, klasės vadovas nuolat kontaktuoja su mokiniu ir jo tėvais.
ELTA primena, kad kovą skelbtais Migracijos departamento duomenimis, laikinosios apsaugos pagrindu išduodamus leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje iš viso turi 41 422 Ukrainos karo pabėgėliai ir lyginant su praėjusių metų duomenimis, skaičius beveik nepakito.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Pradedama nauja paramos Ukrainai iniciatyva „ApaRatai“
Asociacija „Lygiai“ pradeda naują paramos Ukrainai iniciatyvą „ApaRatai“, kuria siekiama užtikrinti moterims reikalingą medicininę pagalbą. Organizatorių teigimu, už žmonių suaukotas lėšas tikimasi nupirkti ultra...
-
Vilniuje nelieka raitosios policijos: priežastys – dvi1
Dėl mažo efektyvumo ir finansinių priežasčių, Vilniuje planuojama atsisakyti raitosios policijos, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje6
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?29
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu90
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...