Atlikus apklausą paaiškėjo, kad šią problemą pastebi ir vaistininkai. Jie sako, kad vieniši senjorai kartais užsuka ne įsigyti reikiamų preparatų, bet paprasčiausiai pasikalbėti.

Senjorų vienišumo problemą patvirtino „Eurovaistinės“ surengtoje apklausoje dalyvavę vaistininkai. Beveik 98 proc. respondentų sako pastebintys, kad Lietuvoje diskutuoti apie senjorų vienišumą itin aktualu.

„Vaistinėje apsilankę senjorai linkę kalbėti ne tik apie sveikatą, bet ir pasidalyti savo gyvenimo istorijomis, pasakoti apie šeimą, jaunystę. Senjorai taip pat dažnai aptaria ir politikos aktualijas, retkarčiais netgi klausia vaistininkų informacijos apie orus ar artėjančias šventes“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Valda Pulauskienė.

Telefoninis draugas

Senolių vienišumo diskusijos aktualumą patvirtina „Sidabrinės linijos“ veiklos rezultatai: nuo veiklos pradžios 2016 metais įvyko jau daugiau nei 30 000 nemokamų, garbaus amžiaus žmonių vienišumo jausmą mažinančių draugystės pokalbių, kurių bendra trukmė viršija 730 000 minučių, arba daugiau nei 12 000 valandų. „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė sako, kad sukurti ryšį nėra lengva, tačiau jam palaikyti tereikia dėmesio.

„Sidabrinė linija“ vienišiems ir bendravimo stokojantiems senoliams siūlo galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti. Turime atvejų, kai senoliai kartu ir meldžiasi, ir dainas dainuoja, ir laiškus anūkams rašo“, – sako „Sidabrinė linijos“ skambučių centro vadovė K. Čiuželienė.

Vidinės apklausos „Eurovaistinėje“ metu paaiškėjo, kad net 38 proc. respondentų kasdien vaistinėje bendrauja su daugiau nei pusšimčiu senolių. Beveik visi apklausos dalyviai tvirtino, kad yra linkę aptarnaudami garbaus mažiaus žmones skirti jiems daugiau laiko. Tyrimo dalyviai teigia, kad vienišumą išduoda ir kartais iki pusantros valandos trunkantis produkto rinkimasis ir konsultacijos su visais tuo metu dirbančiais konsultantais.

„Gana dažnai pastebime, kad vaistinėje lankosi tie patys senjorai, jie kelis kartus per tą pačią savaitę ateina tiesiog pakalbėti, papasakoti, ką naujo pamatė, ką sužinojo. Jaučiame, kad vaistinė jiems viena iš vietų, kuriose jie jaučiasi saugiai ir draugiškai“, – pasakoja vaistininkė.

Padėti galime kiekvienas

Su vienišumu susiduriantiems senjorams patariama atrasti naujų pomėgių, ieškoti bendraminčių ir daugiau laiko leisti ne namuose. Dažnas apklausos dalyvis tvirtino, kad senjorai turėtų dažniau patys bandyti užmegzti ryšį, neužsidaryti, bendrauti su kaimynais, skambinti vaikams ar kitiems giminaičiams. Vaistininkai taip pat pataria senjorams, jeigu tik mėgsta, įsigyti augintinį ar gėlių, kuriomis galėtų rūpintis.

Dalis respondentų įsitikinę, kad tai, kaip jaučiasi senjorai, priklauso nuo jų požiūrio į gyvenimą. „Linkiu neprarasti aktyvumo ir smalsumo. Gyvenime prasmės yra tiek, kiek patys jos įžvelgiame. Didžiausias vienišumas aplanko tada, kai stovime vietoje, todėl linkiu pirmiausia pakeisti požiūrį ir atminti – amžius tik skaičius. Pirmiausia galima pradėti nuo vieno mažo pokyčio. Pradėkite lankytis bibliotekoje, dainuoti bažnyčios chore, šokti tautinius šokius ar domėtis nemokamais renginiais“, – linki vienas iš respondentų.

„Atliktų tyrimų metu pastebėta, kad aktyvus įsitraukimas į įvairias socialines veiklas yra susijęs su geresniu pasitenkinimu gyvenimu ir psichologine savijauta bei yra būtina sąlyga sėkmingam senėjimui užtikrinti. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms tam pasiryžti nėra taip lengva. Gilėjant vienišumo jausmui, atsiranda nepasitikėjimas savimi ir savo gebėjimu bendrauti, krenta savivertė. Dėl to prastėja vyresnio amžiaus žmonių socialiniai įgūdžiai, jiems tampa sunkiau užmegzti naują kontaktą, o aplinkiniams neretai pritrūksta kantrybės šiuos sunkumus priimti. Dėl šių veiksnių dar labiau didėja vienišumas ir jausmas, kad esi nepritampantis, nereikalingas. Taigi, pradeda suktis „užburtas ratas“, iš kurio išeiti senjorams reikia mūsų visų pagalbos ir palaikymo“, – įžvalgomis dalinasi „Sidabrinės linijos“ medicinos psichologė Justina Belevičienė

„Lietuvos Raudonasis kryžius“  lanko senelius

Senjorų vienišumo problemą mažinti gali padėti ne tik jų nusiteikimas, bet ir aplinkinių dėmesys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ilgus metus slaugydamas iš namų išeiti negalinčius senelius pastebėjo, kad jiems svarbi ne tik slauga, bet ir bendravimas, šiltas žodis, išklausymas. Taip gimė programa „Šilti apsilankymai”, skirta vienišiems, daugiausiai vyresnio amžiaus žmonėms dėl sveikatos ir kitokių kliūčių retai išeinantiems iš savo namų, neturintiems artimų žmonių rato. Senelius nuolatos lanko, su jais bendrauja ir padeda Raudonojo Kryžiaus savanoriai, kurie tampa naujais jų draugais.

Savanoriai, kartu su seneliais vaikšto lauke, padeda apsipirkti, aplanko gydytoją ar seniai matytą draugą. Priklausomai nuo senelio pomėgių, savanoriai skaito knygas, žaidžia stalo žaidimus, klauso muzikos ar net kartu dainuoja.

„Gyvas ryšys yra labai svarbu. Tiesiog norėkim matyti šalia esančius vyresnio amžiaus žmones: savo šeimoje, kaimynystėje, prasilenkiant gatvėje, laukiant eilėje prie kasos. Kaip ir kiekvienas iš mūsų, vyresnioji karta nori pagarbos, dėmesio, galimybės gyvai pasikalbėti. Mažiausiai kartą per savaitę Raudonojo Kryžiaus savanoriai susitinka su savo vyresnio amžiaus draugais jų namuose pabūti, išklausyti, palaikyti, nuveikti tai, kas abiem įdomu – viskas kas svarbiausia kuriant draugystę. Ši sudėtinga savanorystė duoda didelę vertę lankomiems žmonėms: jie jaučiasi reikalingi ir vertingi tokie, kokie jie yra. Pokalbis žiūrint į akis suartina, apkabina.“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Šiltų apsilankymų vadovė Jurgita Labanauskienė.

„Iš tiesų, vienišiems senoliams labai trūksta bendravimo ir to žmogaus, kuriuo galėtų pasikliauti. Dažnai jie bijo įsileisti svetimus žmones į savo vienišą kasdienybę, tačiau tai padarę, kiekvieno susitikimo laukia tarsi šventės. „Pirma frazė atėjus – laukiau tavęs, atsisveikinimo sakinys – lauksiu tavęs ir ačiū, kad ateini. Aš atsakau savo lankomai močiutei– tai ačiū Jums, kad priėmėt mane į draugus ir abi apsikabinam.

Mes su mano lankoma močiute daugiausiai kalbam – apie tai, kas buvo, kas dabar, ko ji dar nepadarė. Turim ir grožio procedūrų namie: nagai, rankų masažas, kremai, kartais pasidažom abi vienodu lūpdažiu ir darom fotosesiją, jai labai patinka fotografuotis ir mėgo fotografuoti. Kartu žiūrim senas foto, girdžiu istorijas, - pasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė Ingrida Tauperytė.

Nusišypsoti gatvėje, paskambinti, padėti

Pasak iniciatyvos #mažiauvienišumo organizatorių, kiekvienas galime prisidėti sprendžiant vienišumo problemą, tereikia pagalvoti apie savo artimus vienišus senjorus, dažniau juos aplankyti arba bent paskambinti.

„Kiekvienas galime pasirūpinti savo artimaisiais, kiek daug žmonių, turinčių giminaičių, nesulaukia jokio dėmesio ir yra vieniši. Pirmiausia, pradėkime rūpintis vienas kitu, gal tuomet vienišų senjorų skaičius šalyje bent kažkiek sumažės“, – patariama viename iš atsakymų.

Vaistininkai sako, kad stengiasi į dažniau užsukančius senjorus kreiptis vardu, pasidomėti, kaip jie jaučiasi, paklausia, ar padėjo naudoti vaistai. Pasak jų, labai svarbu kantriai, aiškiai ir išsamiai suteikti senjorams atsakymus, kurių jie ieško, ir taip prisidėti prie geresnės jų savijautos.

Tyrimas gruodžio 2-6 dienomis atliktas vaistinių tinkle „Eurovaistinė“, į apklausą atsakė 132 Lietuvos vaistininkai.

Trys patarimai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie vienišų senolių problemos mažinimo:

    Dažniau skambinti ir aplankyti artimuosius.

    Neatstumti bendrauti norinčių senjorų ir kantriai juos išklausyti.

    Skatinti senjorus dalyvauti įvairiuose renginiuose, burtis į bendruomenes ir neužsisėdėti namuose.