Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, darbdaviai būtų įpareigoti patikrinti šiuos kodus, o to nepadarius grėstų baudos.

Jos vadovaujama ministerija jau parengė atitinkamas įstatymų pataisas.

„Mes siekiame, kad tas dirbančiojo su vaikais kodas būtų kuo paprastesnis: nesi teistas – užsidega žalia spalva, jeigu esi teistas, – raudona. Kad per keletą akimirkų būtų galima įsitikinti, jog tas žmogus nėra baustas už sunkius nusikaltimus“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė ministrė.

Anot jos, prašyti parodyti tokį kodą galėtų ir tėvai, samdantys vaikams korepetitorius, aukles ir pan.

„Tai galiotų ir tėvams, kurie samdo savarankiškai dirbančius žmones pagalbai vaikams – korepetitoriai, būreliai, Kalėdų seneliai šventėms, kad būtų galima paprašyti parodyti kodą (...)“, – teigė M. Navickienė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis sakė, kad šia paslauga galėtų pasinaudoti ir bažnyčių hierarchai.

Privatūs asmenys, bažnyčios neturėtų prievolės prašyti asmens minėto kodo.

„Jie neprivalės to dalyko daryti, čia turbūt bus labiau tėvų klausimas, ar jie reikalaus, ar prašys“, – teigė ministrė.

Norintis su vaikais dirbti asmuo šį kodą galėtų turėti atsisiuntęs telefone ir jį pateiktų, kai to prireiktų.

Įstatymo pataisomis taip pat siūlome numatyti ir periodinį, ir reguliarų prevencijos kodo tikrinimą.

Pasak M. Navickienės, šio kodo įvedimas veiktų kaip prevencija.

„Įstatymo pataisomis taip pat siūlome numatyti ir periodinį, ir reguliarų prevencijos kodo tikrinimą. Planuojame, kad tai turėtų būti atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, o (...) kai yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, jog asmeniui gali būti taikomas draudimas dirbti su vaikais, tokį prevencijos kodo patikrinimą būtų galima atlikti bet kada“, – aiškino ji.

Ministrės teigimu, planuojama sukurti ir darbdavių kontrolės mechanizmą bei stebėsena, kaip tai veikia praktikoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Valstybinė darbo inspekcija turėtų teisę patikrinti ir įvertinti, kaip darbdavys laikosi jam priskirtos prievolės. Socialinėse įstaigose tai darytų Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentas, švietimo ir sporto – Nacionalinė švietimo agentūra, sveikatos – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

„Tikiuosi, kad paskirsčius atsakomybę tarp įstaigų, tai padėtų sukurti tokį savininkiškumo jausmą, kad kiekviena sritis, kurioje yra dirbančių su vaikais darbuotojų, žinotų, suprastų ir jaustų atsakomybę, kad turi saugoti vaikus“, – kalbėjo M. Navickienė.

Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą siūloma bausti iki 500 eurų bauda, už pakartotinį pažeidimą – iki 1 tūkst. eurų. Jeigu būtų aptikta, kad su vaikais vis dėlto dirba teistas asmuo, grėstų bauda nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, antrą kartą nustačius pažeidimą – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.

Pasak M. Navickienės, numatoma ir efektyvinti pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams, numatyti reagavimo terminus, atvejo vadybą.

Vidaus reikalų ministrės patarėja Agneta Ladek ketvirtadienį priminė, kad jau inicijuotos įstatymo pataisos griežtinti atsakomybę už pakartotinį seksualinį smurtą prieš vaikus.

Siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamą ilgą laiką.

Anot jos, Policijos departamento analizė parodė, kad pernai praktiškai pusėje vykdytų ikiteisminių tyrimų tvirkinamieji veiksmai nepilnamečių atžvilgiu būdavo atliekami ilgiau nei tris mėnesius arba dviem ir daugiau asmenų.

„Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už ilgalaikį jaunesnio negu 16 metų vaiko tvirkinimą arba daugiau nei vieno nepilnamečio vaiko tvirkinimą, todėl siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamą ilgą laiką“, – sakė A. Ladek.

M. Navickienė vylėsi, kad siūlomas pataisas pavyks priimti iki šių metų pabaigos, jos pradėtų galioti kitąmet.