„Žiūrėjimo į debesis diena“, – juokėsi gatvėje sutikta pašnekovė.

Vieni kelia galvą į apniukusį dangų, kiti cepelinus sekmadienį skaičiuoja lėkštėje. Nors vilniečių pora nėra didžiausi cepelinų mėgėjai, jie sutinka, kad patiekalas vertas savo dienos.

„Mes valgysime karką“, – teigė pašnekovas.

„Mes gyvename Lietuvoje ir nežinojome, kad šiandien (red. past. – sekmadienį) cepelinų diena“, – šnekėjo pašnekovė.

„Pažiūrėjau, kur geriausi, dabar einu ieškoti“, – tikino vyras.

Pavasaris dar tik po mėnesio, tad kol kas dar galima sočiai. Apvalūs, garuojantys ir kvapnūs vienas ar du cepelinai – tokią dieną kone privalomi, taip sako ir Rubi su Goda.

Visas LNK reportaža – vaizdo įraše:

„Mano draugams patiktų“, – sakė pašnekovė.

Merginos šeštadienį parskrido iš Anglijos – išsiilgo ne tik artimųjų, bet ir lietuviško maisto.

„Dešimt metų neragavau, labai skanu“, – tvirtino kita pašnekovė.

„Lietuvą primena. Kažkaip sunku paaiškinti, bet ir draugas anglas klausia, sako: pas jus visi patiekalai – bulvės ir grietinė. Jo, bet man tas skonis primena Lietuvą, kažkaip kitaip ir nepasakysi“, – pasakojo pašnekovė.

Cepelinų mėgėjai sako – tai daugiau nei patiekalas. Tai tradicija, burianti šeimas.

Už cepelinus turime dėkoti mūsų žydų bendruomenei, kuri buvo Lietuvoje.

„Pas mamą suvažiuojame ir prigaminame labai daug“, – teigė moteris.

Retkarčiais gamina namuose, bet jeigu prie stalo sėdančių mažai, paprasčiau ateiti į kavinę ar restoraną.

„Esu likusi viena, nebeapsimoka, nebent, kai vaikai atvažiuoja“, – pabrėžė moteris.

„Dabar jaunimas nelabai mėgsta gaminti“, – kalbėjo kita moteris.

„Kaina yra ta pati šiais metais išlikusi“, – tvirtino „Bernelių užeigos“ vadybininkė Lilia Klimkevičienė.

O restoranuose – ne tik tradiciniai receptai.

„Dėl žvėrienos. Aš pats medžiotojas, noriu paragauti“, – tikino pašnekovas.

„Turime stirnienos, šernienos ir bebrienos viduje. Egzotikai pridėta tos bebrienos“, – pasakojo restorano „Lokys“ šefė Rita Keršulytė-Ryčkova.

Vyras, paklaustas, ar bus egzotika, atsakė: „Jo.“

Kai kuriose vietose senjorai cepelinais sekmadienį vaišinami nemokamai – paruošta šimtai porcijų.

„500 senjorų atvyks šiandien (sekmadienį – red. past.) valgyti cepelinų“, – sakė „Bernelių užeigos“ vadybininkė.

Senjorai traukia būriais, sako, kad čia jiems didžiausia atrakcija.

LNK stop kadras

„Skanūs, namuose ne visada taip išeina“, – tikino moteris.

„Panašiai prieš dvi savaites paskelbėme, kad vaišinsime, tikrai labai greitai buvo užpildytos visos vietos“, – nurodė L. Klimkevičienė.

„Aš iš Ukrainos, cepelinus ragauju pirmą kartą, patiko. Nesitikėjau, nes iš išvaizdos – kaip ir nelabai. Vis nesiryžau“, – pasakojo moteris.

„Man labai patinka visa lietuviška virtuvė. Labai skanu“, – teigė kita moteris.

Kad ir atrodytų įspūdingai, kai kurios virtuvės eksperimentuoja tiek su formomis, tiek su spalvomis. Tačiau, panašu, kad tikri cepelinų mėgėjai tokių eksperimentų gali nesuprasti.

„Žinokite, spalva man ne. Mes prie tradicinių pripratę“, – tikino pašnekovė.

„Nežinau, spalva gali atbaidyti, kaip nesveikas koks“, – juokėsi pašnekovas.

Švenčia ne tik Lietuva – ši diena vadinama Pasaulio cepelinų diena ir yra švenčiama jau 11 metų. Ją sugalvojo Amerikos lietuvis Juozas Vaičiūnas. Patys cepelinai Lietuvoje atsirado prieš maždaug 150 metų. Tarp cepelinų gimtinės Lietuvos nėra – minimos Airija ir Vokietija.

LNK stop kadras

„Už cepelinus turime dėkoti mūsų žydų bendruomenei, kuri buvo Lietuvoje. Kai jie persikėlė gyventi į miestus, mes pamažu perėmėme ir jų virtuvės dalį. Dauguma užeigų priklausė žydų šeimoms, o jų principas buvo gaminti sočiai ir nebrangiai. Bulvės buvo vienas pagrindinių ingredientų“, – nurodė R. Keršulytė-Ryčkova.

Beje, kalbininkai taip ir neįpratino lietuvių cepelinus vadinti didžkukuliais.