Jo vertinimu, ketinimai skirstyti pacientus pagal tautybę ir kalbą, prieštarauja Konstitucijoje deklaruojamoms žmogaus teisėms ir Hipokrato priesaikai, kuri skelbia, kad gydytojas turi atlikti mediko pareigas nepaisydamas paciento amžiaus, tautybės, religijos, rasės ar socialinės priklausomybės.

„Negalime reikalauti iš gydytojų mokėti rusų, lenkų arba kokią nors kitą užsienio kalbą, tačiau viešas pareiškimas, jog kalba bus vartojama bendraujant tik su vienos tautybės pacientais, kuriems yra būtina gydytojo pagalba, yra nepriimtinas“, – pranešime cituojamas departamento direktorius Dainius Babilas.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad rusų kalbą savo kasdienėje komunikacijoje vartoja ne tik rusų tautinė mažuma ir į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai iš Rusijos, tačiau ir ukrainiečiai, baltarusiai, emigrantai iš Centrinės Azijos ir kitų regionų bei valstybių.

Pernai lapkričio mėnesį priimtas Tautinių mažumų įstatymas įtvirtinta nuostatą, jog kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą, pabrėžia departamentas.

„Esant sunkiai sveikatos būklei ar sudėtingai situacijai, net ir mokėdami valstybinę kalbą, žmonės iš tautinių mažumų bendruomenių ar užsieniečiai gali prašyti pagalbos savo gimtąja kalba“, – teigia departamentas.

D. Babilo teigimu, svarbu plėsti galimybes ir sudaryti kiek įmanoma geresnes sąlygas mokytis lietuvių kalbos, didinti mokymų skaičių ir raginti tautines mažumas bei Lietuvoje gyvenančius užsieniečius stiprinti lietuvių kalbos įgūdžius bei stengtis vartoti valstybinę kalbą, tačiau nedera to daryti per pareiškimus, kurie diskriminuoja tautiniu pagrindu, kursto tautinę nesantaiką ir formuoja atskirtį.

„Anot Tautinių mažumų departamento vadovo, turime suprasti, kad karas Ukrainoje, kurio liudininkais ir emociniais dalyviais tapome visi, labai stipriai atliepia skaudžias Lietuvos patirtis ir todėl reaktyviai įtakoja gyventojų nuostatas čia ir dabar. Galima suprasti gydytojos jausmus, tačiau pasirinktas netinkamas būdas juos išreikšti“, – rašoma departamento pranešime.

Diskusijos apie pacientų konsultavimą užsienio kalba kilo šią savaitę vaikų ligų gydytojai Indrei Plėšytei-Alminei feisbuko paskyroje paskelbus, jog dėl vertybinių pažiūrų nebeteiks konsultacijų rusų kalba, išskyrus atvejus, kai pagalbos prireikia neseniai į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams.

Tuo metu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje teikiamas atsižvelgiant į žmogaus teises, galiojančius įstatymus, juose numatyta, jog diskriminacija dėl kalbos negalima, tačiau negalima priversti medikų konsultuoti užsienio kalba.