Akto atsiradimo aplinkybės

1998 m. minint Prūsų Lietuvos tautinės tarybos (PLTT) atstovų pasirašyto akto 80-metį, į atmintinų dienų sąrašą buvo įtraukta Mažosios Lietuvos diena, kuri įprasmino Tilžės aktą. Taip įprasta vadinti 1918 m. lapkričio 30-ąją PLTT pasirašytą deklaraciją dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo prie nepriklausomybę atgavusios Lietuvos. Šis istorinis aktas mokslininkų iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai. Kodėl? Atsakymus į šį klausimą padėjo surasti istorikė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocytė.

Vytauto Petriko nuotr.

Pasak dr. S.Pocytės, Tilžės aktas radosi esant komplikuotai geopolitinei situacijai – baigėsi Pirmas pasaulinis karas, 1918 m. lapkričio 11-ąją kapituliavo Vokietija. Šalys nugalėtojos rengėsi Paryžiaus taikos konferencijai, kurioje turėjo būti nustatytos taikos sutarčių tarp sąjungininkų ir jų priešininkų sąlygos, perbraižytos valstybių sienos, gerokai apkarpant Vokietijos teritoriją. Tokiame geopolitiniame kontekste kurianti savo valdžios struktūras Lietuva suprato turinti galimybę įjungti buvusias Vokietijos imperijoje lietuviškas žemes, nes Mažoji, arba Prūsijos, Lietuva priklausė būtent šiai valstybei. Tuo metu, 1918 m. lapkričio 16-ąją, Tilžėje susirinko kelios dešimtys aktyvių lietuvininkų, įkūrė PLTT ir netrukus, lapkričio 30-ąją, pasirašė Tilžės aktą bei tą pačią dieną išplatino 100 tūkst. atsišaukimų, raginančių lietuvininkus pabusti. Bet ar tikrai viskas vyko taip sklandžiai, patriotiškai?

Lietuvos politikų įtaka

"Pirmiausia – vertinant Tilžės aktą, kaip dokumentą, iki šiol neaišku, kokios dydžio prasme lietuvininkų dalies nuomonę atspindėjo PLTT veikimas ir pats Aktas. PLLTT – tai aktyvus kultūrinis lietuvininkų sluoksnis,  pokarinę suirutę Vokietijoje priėmęs kaip galimybę plėtoti savo veiklą nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje, kur tokiam kultūriniam veikimui buvo palanki terpė. Ar neturėjo įtakos Akto priėmimui Lietuvos politikai? Teigiu – turėjo", – sakė istorikė.

Įdomu, kad pats V.Gaigalaitis, kaip ir Vydūnas, buvę PLTT nariais, Tilžės akto nepasirašė. Kodėl?

Istorikės teiginį dėl Lietuvos politikų įtakos lietuvininkams priimant Aktą patvirtina, pavyzdžiui, tai, kad iki tol Mažojoje Lietuvoje beveik nebuvo jokios lietuvininkų politinės veiklos. Todėl reikėjo ją inicijuoti. Likus kelioms dienoms iki minėto Akto priėmimo, į Vilniuje vykusį Valstybės Tarybos posėdį atvyko – greičiausiai pakviestas – aktyviai prūsiškame landtage (Prūsijos, įėjusios į Vokietijos imperijos sudėtį, parlamentas) gynęs lietuvininkų reikalus PLTT narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis. Būtent tame posėdyje Valstybės Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas Stasys Šilingas (jis vienas iš "Gintarinės deklaracijos" dėl Mažosios Lietuvos sujungimo su Didžiąja Lietuva, paskelbtos vos prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, autorių) pasakė, kad Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios skirianti siena bus panaikinta. Matyt, šiam pažadui jis turėjo pagrindo. Įdomu, kad pats V.Gaigalaitis, kaip ir Vydūnas, buvę PLTT nariais, Tilžės akto nepasirašė. Kodėl? Priežastys daugiausia gali būti susijusios su rezervuota jų pozicija politinės veiklos atžvilgiu, bendrai sudėtinga politine situacija.

Akivaizdūs skirtumai

"Verta grįžti prie Tilžės akto ištakų, atidžiau pažvelgti į Mažosios ir Didžiosios Lietuvos bendravimą iki Pirmojo pasaulinio karo. Tuomet pamatysime, kad Mažosios Lietuvos lietuviai gerokai skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos tautiečių ekonominiu, kultūriniu lygiu, ypač – religine aplinka.

Skirtumų esmė yra ta, kad Prūsijos lietuviai šimtus metų gyveno prūsiškoje / vokiškoje valstybėje: nuo XIII a. kelis šimtmečius priklausė Vokiečių ordinui, o vėliau, 1525 m., susiformavusioje protestantiškos kultūros Prūsijos kunigaikštystėje. Taigi, lietuvininkai, kaip to krašto etnosas, tapo protestantais, įgijo protestantiškos kultūrinės, socialinės patirties. Tokioje politinėje, kultūrinėje terpėje jie gyveno iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos", – aiškino dr. S.Pocytė. Pasak pašnekovės, skyrėsi lietuvininkų ir lietuvių patirtys Rusijos ir Vokietijos imperijose XIX–XX a. sandūroje.

Mažosios Lietuvos indėlis

Jei Didžiojoje Lietuvoje prasidėjęs tautinis atgimimas rėmėsi susiformavusiu tautos elitu, braižiusiu įsivaizduojamos etnografinės Lietuvos kontūrus, kurios teritorijai neretai būdavo priskiriamos ir lietuvininkų gyventos žemės, tai Mažojoje Lietuvoje stiprus inteligentų sluoksnis nesusiformavo. Beje, nors po Vokietijos imperijos susikūrimo 1871 m. Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba jau buvo išguita iš viešojo gyvenimo, mokyklų, tačiau lietuviški laikraščiai, knygos buvo spausdinami. Puikiai žinome, kaip Mažoji Lietuva šia prasme pasitarnavo Didžiajai Lietuvai lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu, kokį ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje paliko didieji Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos veikėjai.

Taip, Vydūnas, Jonas Vanagaitis, Martynas Jankus ir kiti Mažosios Lietuvos kultūrinio judėjimo atstovai pasisakė už lietuvių kalbos, kultūros tradicijų išsaugojimą, tačiau to meto lietuvininkų spaudoje nerasime politinės minties, išreiškiančios norą prisijungti prie Didžiosios Lietuvos. Gal todėl, kad tada, XIX–XX a. sandūroje, tiek lietuviai, tiek lietuvininkai suprato, kad negali panaikinti valstybių sienų savo valia.

Aktas nesurastas iki šiol

"Tilžės aktas – politinis, kultūrinis reiškinys, kuris radosi Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir Lietuvos valstybės kūrimosi kontekste. Jei nebūtų Lietuvos, nebūtų ir Tilžės akto, įsitikinusi istorikė. – Beje, yra manančių, kad be Tilžės akto nebūtų ir sėkmingo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 1923 m., tačiau, mano galva, tai padaryti – prijungti Klaipėdą ir jos kraštą – Lietuvą skatino ekonominiai motyvai, tarptautinės opinijos palanki nuostata. Priminsiu, kad po Pirmojo pasaulinio karo Versalio sutartyje tik Klaipėdos kraštas buvo atimtas iš Vokietijos ir atiduotas valdyti Antantei, kurios vardu administravo kraštą Prancūzija, o kita lietuviškojo arealo dalis su Tilže ir Ragaine liko Vokietijoje.

Tilžės aktas – politinis, kultūrinis reiškinys, kuris radosi Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir Lietuvos valstybės kūrimosi kontekste. Jei nebūtų Lietuvos, nebūtų ir Tilžės akto.

Prancūzų administravimo laikotarpiu Klaipėdos krašte pradėjo stiprėti laisvos valstybės idėja, tai buvo nepalanku Lietuvai ir todėl ji nusprendė veikti, gerai suorganizavusi 1923 m. sausio 15-ąją Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Beje, tai Lietuvos akcijai neprieštaravo nei Vokietija, nei Sovietų Rusija. Klaipėdos prijungimas Lietuvai buvo kaip kompensacija už prarastą Vilnių. Tokiu būdu Lietuva teoriškai iš dalies įgyvendino Tilžės aktą, apie kurį tuo metu greičiausiai nė negalvojo."

Tilžės akto 100-metis – gera proga gilintis į mūsų krašto istoriją, į diskusijas keliančius Akto priėmimo klausimus, prisiminti pačius Tilžės akto signatarus, kurių buvo 24. Beje, Tilžės akto originalas nesurastas iki šiol.

PLTT ir jos Aktui skirti renginiai

M.Jankaus muziejuje saugoma nuotrauka, kurioje įamžintas Klaipėdoje iš PLTT veikėjų suburtas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, turėjęs oficialiai vadovauti krašto gyventojų sukilimui. Sukilime dalyvavo Lietuvos kariuomenės kariai, šauliai ir savanoriai, perrengti civiliais drabužiais – jie buvo įvardyti Mažosios Lietuvos sukilėliais. Jiems vadovavo jaunesnieji Lietuvos kariuomenės karininkai, taip pat persirengę civiliais drabužiaias ir konspiracijos tikslais pasivadinę Klaipėdos kraštui būdingomis pavardėmis. Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas buvo sudarytas 1922 m. pabaigoje, nes reikėjo jo kaip tam tikros iliustracijos, kad vietiniai gyventojai organizuoja sukilimą. Sukilimas prasidėjo 1923 m. sausio 10 d. , o 15 d. reguliarioji Lietuvos kariuomenė įžengė į Klaipėdos kraštą.

Pagėgių savivaldybės Kultūros centre šiomis dienomis buvo iškilmingai pažymėtas Tilžės akto 100-metis. Šventinio renginio konferencijoje buvo pateikta įdomių pranešimų šia tema, o M.Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė pristatė parodą apie Mažosios Lietuvos sūnų, Vyties Kryžiaus kavalierių Joną Šimkų. Renginyje netrūko sveikinimų iš įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvininkų palikuonių ir jų organizacijų. Šventės dalyvius džiugino etninių ansamblių iš Karaliaučiaus, Lenkijos, Tilžės bei Lietuvos jūrų laivyno pučiamųjų orkestro koncertas, televizijos tiltas su analogiškų renginių dalyviais Šilutėje ir Priekulėje. Pagėgių renginyje buvo parodytas televizijos dokumentinis filmas "Lūkesčių metai. Tilžės aktas" (režisierius J.Lingys), miesto centre atidengtas paminklinis ženklas iš Mažosios Lietuvos kilusiems savanoriams Jonui Šimkui ir Jurgiui Civinskui, o propaguojantiesiems Mažosios Lietuvos istoriją įteikti Tilžės akto 100-mečiui skirti medaliai. Beje, pirmuoju numeriu pažymėtas medalis, kuris saugomas M.Jankaus muziejuje, bus įteiktas Tilžės akto originalą suradusiam piliečiui.

Tilžės akto pasirašymo šimtmetis paminėtas ir Vilniuje, Karininkų ramovėje, kur buvo skaitomi pranešimai, įteikiami K.Donelaičio medaliai "Širdings brolau...", koncertavo liaudiškos muzikos ansamblis "Kankleliai" ir Balio Dvariono muzikos mokyklos mokiniai.