Didžiausia problema karo pabėgėliai iš Ukrainos laiko būsto problemą (28,2 proc.), kalbos barjerą (20,3 proc.), įsidarbinimo problemas (14,4 proc.), finansinius sunkumus (12,9 proc.) ir moralines, psichologines problemas (11,9 proc.).

Taip pat ukrainiečiai Lietuvoje susiduria su medicinos, mokyklos, darželio paieškų problemomis, informacijos trūkumu.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų visiškai pritaria teiginiui, kad Lietuva turi priimti kiek įmanoma daugiau pabėgėlių iš Ukrainos ir privalo jiems padėti.

„Lietuvos visuomenė labai stipriai palaiko tą mūsų požiūrį, kad turime priimti kiek įmanoma daugiau pabėgėlių iš Ukrainos“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė.

Manančiųjų, kad pabėgėliai iš Ukrainos yra artimesni nei pabėgėliai iš kitų šalių, buvo 43,8 proc.

„Tai rodytų supratimas bendro priešo, mums yra labai aišku, kad jeigu Ukrainai nepasiseks, jei karas pasisuks ne ta kryptimi kaip mes tikimės, ne pergalės link, tai jis gali pasibelsti į mūsų regiono duris, todėl yra didžiulis palaikymas, seni istoriniai ryšiai, tas nacionalinio saugumo pavojus“, – tyrimo rezultato priežastis vardijo V. Montvydaitė.

Lietuvos visuomenė labai stipriai palaiko tą mūsų požiūrį, kad turime priimti kiek įmanoma daugiau pabėgėlių iš Ukrainos.

41,1 proc. apklaustųjų nei sutinka, nei nesutinka, kad santykiai tarp skirtingų Lietuvos gyventojų grupių yra geri, su tokiu teiginiu sutinka 27,1 proc.

87,6 proc. ukrainiečių pabrėžė, kad Lietuvoje jiems neteko patirti diskriminacijos ar įžeidimų dėl tautybės ar kalbos, taip pat dauguma ukrainiečių jaučia palankų lietuvių požiūrį į juos.

54,5 proc. ukrainiečių teigė, kad jų lietuvių kalbos žinios yra minimalios, o 38,1 proc. kalbos tvirtino nemokantys.

Atvykusiems ukrainiečiams labiausiai Lietuvoje patinka rūpestis ir saugumo jausmas, suteiktos išmokos, parama ir socialinė pagalba, suteiktas būstas, darbas, galimybė mokytis bei leidimai gyventi.

64 proc. ukrainiečių jaučia poreikį priklausyti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje, 12,9 proc. jau dalyvauja bendruomenės veikloje, 26,2 proc. norėtų priklausyti/dalyvauti. 24,9 proc. respondentų atsakė, kad norėtų, tačiau yra informacijos/galimybių trūkumas.

68,8 proc. apklaustų ukrainiečių domisi viešaisiais procesais Ukrainoje. Taip pat dauguma (75,2 proc.) respondentų palaiko socialinius ryšius su Ukraina ir bendrauja su giminėmis, draugais, pažįstamais, 6,4 proc. karo pabėgėlių susidomėjimas sumažėjo.

„Man buvo labai liūdna pamatyti mažesnių procentų skaičius, kad žmonės jau nebeturi su kuo bendrauti Ukrainoje, visi palikę šalį, tai, vadinasi, šalis ateityje susidurs su didžiuliais demografiniais iššūkiais“, – kalbėjo departamento vadovė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

72,3 proc. respondentų būdami užsienyje norėtų dalyvauti Ukrainos prezidento ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimuose.

Estijos Kultūros ministerijos Kultūrų įvairovės departamento atstovė Anne-Ly Reimaa (Anė Li Reima) kalbėjo, kad iš Ukrainos priimtų pabėgėlių skaičius siekia 35 tūkst.

„Apie 75 procentai palaiko paramą ukrainiečių pabėgėliams, (...) apie trečdalis visų estų yra etniniai rusai, tai parama apskritai populiacijoje siekia beveik 80 procentų, o tarp kitakalbių – apie 56 procentai“, – kalbėjo ji.

Anot jos, Estijoje ukrainiečiams siūlomi nemokami A1 lygio estų kalbos kursai, juos baigė jau apie 2 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

„Turime ir ukrainiečių kalbos programas savo mokyklose integruotas į estiškas mokyklas, tad siūlome ne tik integracijos programą, bet ir adaptacijos programą“, – sakė ji.

Tuo metu Latvijoje ukrainiečių skaičius siekia 32 tūkstančius.

Latvių kalbos kursai, už kuriuos atsakinga Kultūros ministerija, karo pabėgėliams yra nemokami, jiems šiemet skiriamas 4 mln. eurų finansavimas.

„Visuomenės parama Ukrainai ir ukrainiečiams vis dar išlieka vis dar labai aukšta“, – kalbėjo Latvijos Kultūros ministerijos Bendruomenių integracijos departamento vadovė Jelena Šaicanem (Jelena Šaicanem).

Anot jos, nors Latvijoje yra didelė rusų populiacija, tačiau parama šiai šaliai smarkiai sumažėjo.

Tyrimo metu apklausti 1003 pilnamečiai Lietuvos gyventojai ir 202 pilnamečiai karo pabėgėliai iš Ukrainos. Jį nuo vasario iki balandžio mėnesių atliko bendrovė „Vilmorus“.