Pasak jo, dauguma gaisrų vis dar kyla ir dėl to, jog gyventojai neskiria pakankamo dėmesio apsaugai tiek dėl savo gyvenimo būdo, tiek dėl to, jog patys nepajėgia įsirengti detektorių, nors šie yra privalomi dar nuo 2018 metų.

„Su apgailestavimu turime pasakyti, kad  ypatingai pandemijos laikotarpiu turbūt daug vyresnio amžiaus žmonių liko mažiau lankomi, prižiūrimi. Tad noriu paviešinti – jei matote, kad šalia jūsų gyvena kaimynai, kurie nesvarbu dėl kokių priežasčių neturi įsirengę dūmų detektorių, informuokite mūsų tarnybą, artimiausią padalinį. Mes atvyksime, sumontuosime“, – spaudos konferencijoje sakė ugniagesių vadas.

Anot jo, 90 proc. gaisruose žuvusių asmenų „dūmų detektorius bent jau būtų išgelbėjęs, prižadinęs, jie būtų galėję išeiti iš degančios patalpos“.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai 2019 metais prevenciškai lankėsi daugiau nei 100 tūkst. namų ūkių, konsultavo gyventojus, įrengė ir tikrino dūmų detektorių kokybę.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dūmų detektorių dar neturi apie 40 proc. šalies gyventojų. Anot jos, kasmet kyla 10 tūkst. gaisrų, o žūstančiųjų skaičius auga – pernai jų buvo 95, nors žūčių padėtų išvengti būtent šios apsaugos priemonės.

Dūmų detektoriaus turėjimas yra galimybė išsaugoti savo ir savo artimųjų gyvybę.

„Dūmų detektoriaus turėjimas yra galimybė išsaugoti savo ir savo artimųjų gyvybę“, – sakė ministrė.

Ministrės teigimu, gaisrų priežastys susijusios su žalingais įpročiais, neatsargiu elgesiu, bei ragino įsitraukti savivaldybes, socialinius, vaiko teisių apsaugos darbuotojus.

Jos nuomone, didelį gaisrų ir žuvusių juose skaičių lėmė ir COVID-19 pandemija.

„Pandemija įtakojo tai, kad mūsų ugniagesiai gelbėtojai jei anksčiau aplankydavo apie 100 tūkst. būstų, pažiūrėdavo, ar yra saugios sąlygos, ar yra detektorius, dėl pandemijos būstų buvo aplankyta tik apie 9 tūkstančius“, – kalbėjo ministrė.