„Mes matome, kas vyksta Ukrainoje – kad jeigu tu laikaisi taisyklių, o priešininkas, oponentas nesilaiko taisyklių, tai automatiškai tu gauniesi tokioje lūzerio pozicijoje“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Vaikšnoras.

„Tai ir buvo kartu šnekama, diskutuojama, kad reikia kažką daryti. Ir jeigu yra politinė valia tai padaryti, aš tiktai už, nes tai mums atriša rankas“, – pridūrė jis.

Diskusiją dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos tikino palaikanti tiek krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, tiek ir buvęs ministras Laurynas Kasčiūnas.

1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos įsipareigojo nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Šių metų liepą Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Galutinai iš šios konvencijos Lietuva pasitrauks kitų metų kovą. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties, neliks ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.

D. Šakalienė teigia dar nesulaukusi karinio patarimo dėl priešpėstininių minų konvencijos

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė sako dar nesulaukusi oficialaus karinio patarimo dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

Taip ji kalbėjo kariuomenės vadui generolui R. Vaikšnorui pareiškus, kad jis pritartų šalies pasitraukimui iš šio susitarimo, nes tai atrištų rankas kariuomenei.

„Teigiamai vertinu visas galimybes sustiprinti mūsų gynybinius pajėgumus, tačiau šiuo atveju oficialaus karinio patarimo dar nėra“, – BNS penktadienį perduotame komentare sako D. Šakalienė.

Ji teigia šį klausimą aptarusi tiek su kariuomenės vadu, tiek su regiono gynybos ministrais.

„Artimiausiu metu turėsime formatų, kur su šalių, besiribojančių su Rusija ir Baltarusija, gynybos ministrais galėsime aptarti bendrą matymą“, – sakė D. Šakalienė.

Anksčiau ji yra sakiusi, kad „karinis patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus“ dėl Lietuvos pasitraukimo iš Otavos konvencijos.

Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.

L. Kasčiūnas tuomet teigė, kad šiuo klausimu buvo pateiktas karinis patarimas, rodantis, jog tokio pajėgumo Lietuvoje reikia.

Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Kinija, Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.