Kaip vyksta turto dalybos, jei miręs artimasis nepaliko testamento, plačiau pakomentavo advokatė Lina Alksnienė.

– Kas ir kada paveldi turtą, jeigu nėra surašyto velionio testamento?

– Jeigu mirusysis nepaliko testamento, tuomet paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Įpėdiniai turi ne tik teisę, bet ir pareigą per tris mėnesius kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir išreikšti valią priimti palikimą. Kai kuriais atvejais, jeigu įpėdinis neturi galimybės kreiptis į notarą, tada rekomenduojama bent jau faktiniais veiksmais priimti palikimą ir pradėti faktiškai jį valdyti, kad po to teisme būtų galima prašyti pripažinti tokį juridinę reikšmę turintį faktą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas yra faktiniai veiksmai?

– Visų mirusio asmens daiktų, turto priėmimas, valdymas kaip savo, mokesčių mokėjimas ir panašiai.

– Kas turi pirmumo teisę?

– Įstatymų leidėjas yra numatęs šešias įpėdinių eiles. Tai, paprastais žodžiais tariant, pirmos eilės įpėdiniai visą laiką turi pirmumą prieš kitų eilių įpėdinius. Tačiau yra tam tikrų išimčių, kai kelių eilių įpėdiniai gali paveldėti kartu – tai vaikai ir anūkai. Pirmąja eile paveldi palikėjo vaikai tiek gyvi, tiek jau gimę po mirties. Aišku, čia įskaičiuojami ir įvaikiai. Antra eilė yra palikėjo tėvai ir vaikaičiai. Trečioje eilėje yra palikėjo seneliai ir provaikaičiai. Vaikaičiai ir provaikaičiai gali paveldėti kartu su pirmos ir antros eilės įpėdiniais tuo atveju, jeigu palikėjo mirties dieną yra miręs jo tėvas arba mama, kuris būtų paveldėjęs tuo metu. Reiškia, tas vaikaitis arba provaikaitis atitinkamai paveldi mirusio tėvo ar motinos dalį kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Taip pat kartu su pirmos ir antros eilės įpėdiniais gali paveldėti ir palikėją pergyvenęs sutuoktinis. Su trečios ir žemesnės eilės įpėdiniais sutuoktinis jau nebepaveldi, nes tokiais atvejais sutuoktinis visą turtą paveldi.

– Ar buvęs sutuoktinis gali pretenduoti į ką nors?

– Ne. Buvęs sutuoktinis galėtų pretenduoti tik tuo atveju, jeigu palikimas būtų paliktas testamentu. Net ir esamas sutuoktinis ne visais atvejais gali paveldėti. Galimi tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, palikėjas jau buvo kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl minėto sutuoktinio kaltės. Ir jeigu teismas jau yra nustatęs pagrindą santuokai nutraukti, nors santuoka dar nenutraukta, toks sutuoktinis nebegalėtų paveldėti. Nebegalėtų paveldėti ir toks sutuoktinis, jeigu buvo nustatyta separacija, kitaip sakant, gyvenimas skyriumi. Taip pat negalėtų paveldėti toks sutuoktinis, jeigu egzistuoja santuokos negaliojimo pagrindai. Tačiau šiuo atveju yra išimtis – jeigu sutuoktinis nėra kaltas dėl to, kad santuoka yra negaliojanti, jis išlaiko teisę paveldėti.

Buvęs sutuoktinis galėtų pretenduoti tik tuo atveju, jeigu palikimas būtų paliktas testamentu.

– Vis dažnesnis atvejis, kai pora gyveno nesusituokusi. Kaip yra su paveldėjimo teise, nepalikus testamento, jeigu poros santykiai įteisinti nebuvo, tačiau kartu praleido 20-mt ir daugiau metų. Ar gali partneris po mirties pretenduoti į velionio turtą?

– Deja, mūsų įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės paveldėti sugyventiniams. Sugyventiniai gali paveldėti tik pagal testamentą. Tačiau jeigu susiklostė situacija, kad sugyventiniai, gyvendami kartu, sukūrė bendrą turtą, kuris, pavyzdžiui, registruotas mirusio sugyventinio vardu, tai pergyvenęs sugyventinis, turėdamas įrodymų, kad tarp jų buvo susitarimas sukurti bendrą turtą, ir jie abu bendromis lėšomis bei darbu prisidėjo prie jo kūrimo, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti tokį turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe.

– Ar yra kažkoks svarbus laiko tarpas, kiek yra kartu išgyventa?

– Ne. Nėra taip, kad tam tikrą laiką išgyvenus kartu, galima pretenduoti. Svarbiausia yra susitarimas, ar jis buvo, ar turtas buvo sukurtas kartu, ir ar asmuo turės pakankamai įrodymų tai pagrįsti.

– Grįžkime prie eiliškumo. Ar šeštoji eilė apskritai yra tik teorinė, ar praktikoje pritaikyta?

– Ketvirtoji eilė yra proseneliai bei broliai ir seserys. Penktoji – palikėjo dukterėčios, sūnėnai, tetos ir dėdės. Šeštojoje eilėje yra palikėjo pusbroliai ir pusseserės. Tai tikrai nėra tik teorinė eilė, ji praktikoje pritaikoma.

– Testamentus žmonės dažnai rašo ne tik sulaukę garbaus amžiaus ar galvodami apie mirtį. Ar rašyti testamentą yra praktika, kurios visi galėtume laikytis?

– Asmeniškai rekomenduočiau kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, sudaryti testamentą. Tai gali palengvinti situaciją tarp įpėdinių, sumažinti ginčų ir padaryti paveldėjimo procesą aiškesnį. Ginčų dažniau kyla, kai paveldima pagal įstatymą, tačiau jų pasitaiko ir paveldint pagal testamentą, nes ne visi linkę suprasti ir gerbti testatoriaus valią.