- Rolandas Vilkončius / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Lietuvoje nėra įstatymo, leidžiančio tos pačios lyties porų santuoką, vos prieš kelias dienas Vilniuje įvyko tokia ceremonija. Tiesa, santuoka buvo įregistruota nuotoliniu būdu per vaizdo ryšį Jutoje, Jungtinėse Valstijose. Tai jau ne pirmas toks atvejis Lietuvoje, tačiau jis išlieka nedažnas. Pagal Hagos konvenciją, prie kurios yra prisijungusi Lietuva, užsienyje sudarytų santuokų teisinis pripažinimas turėtų būti taikomas ir Lietuvoje.
Kaip tai veiks, plačiau pakomentavo advokatas Justas Vilys.
– Ar Lietuva privalės tokią santuoką pripažinti?
– Kaip sandoris, jis yra pripažįstamas, nes sandorio sudarymui galioja sandorio sudarymo vietos teisė. Kadangi, kiek supratau, santuoka buvo įregistruota Jutos valstijoje, o nuotolinis sudarymas galimas, galima sakyti, tai viena iš teigiamų COVID-19 pasekmių, nes daug sandorių dabar vyksta nuotoliniu būdu. Tai, kad jie buvo Lietuvoje, nereiškia, jog sandoris buvo sudarytas Lietuvoje. Lietuva iš tikrųjų pripažįsta sandorius, kurie teisėtai ir legaliai sudaromi pagal tam tikros jurisdikcijos teisę. Nors kaip sandoris jis galioja, Lietuvos teisinėje sistemoje vis dar galioja šeimos apibrėžimas, kuris nėra pakeistas. Pagal Civilinį kodeksą, šeima laikomas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Todėl Lietuvoje tokios santuokos šeima nelaikytume. Tai tiesiog jų valios išraiška.
P. Adamovic / BNS nuotr.
– Ką tokia, nuotoliniu būdu sudaryta, santuoka reiškia susituokusiai porai, kai Lietuvoje teisiškai įtvirtinti tos pačios lyties asmenų bendrą ūkį šiuo metu neįmanoma? Ar tai tiesiog suteikia vidinę ramybę, kad žmonės įteisino savo santuoką?
– Tokiu atveju tai tikrai moralinis pasitenkinimas, jei žmonės rado būdą tą padaryti. Tačiau Lietuva neleidžia realizuoti visų užsienyje sudarytų sandorių. Pavyzdžiui, nors narkotinių medžiagų pirkimas ir pardavimas gali būti legalus kitose šalyse, Lietuvoje jis nelegalus. Taigi, jeigu kažką teisėtai įsigijote užsienyje, tai Lietuvoje gali būti nepriimtina. Panašiai yra ir šiuo atveju: sudarius sandorį, kuris Lietuvoje nebūtų pripažintas, nesusituokę asmenys negali naudotis šeimos statuso teikiamomis teisinėmis pasekmėmis, tokiomis kaip paveldėjimo teisė, teisė gauti informaciją apie sveikatos būklę ir kitos. Deja, tokių teisių tokia pora Lietuvoje neįgytų.
P. Adamovic / BNS nuotr.
– Kas nutiktų su taip santuoką sudariusių asmenų bendru ūkiu, jei, tarkime, vienas iš jų mirtų? Kaip būtų su paveldėjimu?
– Paveldėjimo teisė tokiais atvejais neveikia. Tačiau turime Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris 2019 metų sausio 11 dieną nagrinėjo panašią situaciją, kai lietuvis susituokė su užsieniečiu ir kilo klausimas, kaip pripažinti jų santuoką. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad svarbi ne tik tradicinė šeimos narių – vyro ir moters – gyvenimo forma, bet ir kartu gyvenančių asmenų poros, nepaisant jų lyties. Vis dėlto, tai dar nėra įtvirtinta įstatyme, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų įrodyti, kad buvo sukurtas bendras turtas ar dalinė nuosavybė. Pavyzdžiui, Lietuvoje, jeigu nesudaroma santuoka, bet sukuriamas bendras turtas, jis gali būti dalinamas kaip dalinė nuosavybė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet gali būti situacijų, kai vienas iš partnerių, tarkime, britas, o kitas lietuvis, turi Lietuvoje nekilnojamąjį turtą, ir staiga britas miršta. Kas nutiktų su turtu, jei jis buvo registruotas brito vardu?
– Jei turtas registruotas brito vardu, kaip minėjau, lietuvis turėtų įrodinėti, kad prisidėjo prie to turto sukūrimo, įsigijimo, išlaikymo ar pagerinimo. Tokiu būdu jis galėtų ginti savo teises.
– Bet tada lietuviai ieškotų brito paveldėtojų Didžiojoje Britanijoje, kuri matytų, jog santuoka pripažinta.
– Taip, tai įdomus atvejis. Jei palikimo atsiradimo vieta būtų Didžiojoje Britanijoje, ji pripažintų tokias santuokas ir būtų išduotas paveldėjimo liudijimas, mano nuomone, toks paveldėjimo liudijimas būtų pripažintas ir Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų4
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...