VK: kai kurios programos rengiamos be studentų ir darbdavių nuomonės

Valstybės kontrolė (VK) teigia, kad universitetai kai kurias studijų programas rengia ir atnaujina nepakankamai pagrindę jų poreikį, neturėdami išteklių programų tikslams įgyvendinti, dažnai tik formaliai atsižvelgdami į studentų ir būsimųjų darbdavių nuomonę.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) savo ruožtu sako besitikinti, kad auditorių pastabos taps svaria paskata siekti kuo aukštesnės studijų kokybės, stiprinti vidines aukštųjų mokyklų kokybės sistemas bei gerinti visuomenės informavimą apie studijų kokybę. Siekdama nustatyti, kaip organizuojamas universitetų studijų programų rengimas ir vertinimas, VK auditą atliko ŠMM, Studijų kokybės vertinimo centre ir trylikoje atrinktų valstybinių universitetų.

Pasak antradienį išplatinto VK pranešimo, audito metu nustatyta, kad universitetai nesistemingai planuoja studijų programų rengimą ir atnaujinimą.„Kai kurios studijų programos rengiamos nepakankamai pagrindus poreikį ir neturint reikiamų išteklių programos tikslams įgyvendinti, t.y. studijų programoms vykdyti ne visada pakanka turimo reikiamos kvalifikacijos pedagoginio ir mokslinio personalo, ne visada pakankama materialinė bazė, universitetai ne visada užtikrina, kad studentams būtų lengvai prieinama studijų programoms reikalinga literatūra ir mokymo priemonės“, - vardija auditoriai.

Jie pažymi, kad rengiant studijų programas studentų ir socialinių partnerių – būsimųjų darbdavių – dalyvavimas dažnai tėra formalus.

„Tai patvirtina dauguma apklaustų studentų atstovybių, kurios teigė neturinčios motyvacijos išreikšti savo nuomonę. Tik mažiau negu pusė audituotų universitetų yra reglamentavę darbdavių įtraukimą į studijų programų rengimo procesą“, - sakoma VK pranešime.

Ministerija sako, kad kontrolieriai nurodo, į ką reikia koncentruoti dėmesį ir kurias nuolat pabrėžia pati ŠMM: tai perėjimas nuo išorinės kokybės kontrolės prie didesnės universitetų atsakomybes patiems prižiūrint ir užtikrinant studijų kokybę, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas su studentais bei socialiniais partneriais, visuomenės informavimas apie studijų programų kokybę.Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė teigia, jog Valstybės švietimo strategijoje numatyta, kad studijų programos turi būti suderintos su tarptautiniais standartais ir darbo rinkos poreikiais. Universitetai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos ir akredituotos pagal Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarką.

„Universitetų ištekliai būtų panaudoti efektyviau, jeigu universitetai įvertintų darbo rinkos pokyčius ir mokslo studijų pasiekimus ir sudarytų studijų programų rengimo ir atnaujinimo planus, siedami su finansavimo galimybėmis“, - teigia G. Švedienė.Audito ataskaitoje taip pat nurodoma, kad aukštosioms mokykloms sudarytos sąlygos trejus metus vykdyti studijų programas, nepašalinus išorinio vertinimo metu ekspertų nurodytų trūkumų.

Be to, audito metu nustatyta, kad nė vienas iš trylikos audituotų valstybinių universitetų, kuriuose studijuoja 94 proc. visų universitetuose studijuojančių studentų, neskelbia visos teisės aktų reglamentuojamos skelbti informacijos apie studijų programas, įsivertinimo rezultatus, suinteresuotų šalių nuomonės apie studijų kokybę, absolventų įsidarbinimą po studijų.„Yra labai aišku, kad turbūt mes niekada neturėsime tokio proceso, kuris būtų tobulas, visada yra ką taisyti“, - BNS sakė švietimo ir mokslo ministrė Nerija Putinaitė. Viceministrė sakė ne su visomis pastabomis sutinkanti. Ji pažymėjo, kad, pavyzdžiui, studentų įtraukimas į procesus universitetuose priklauso ir nuo jų pačių.

„Mes neretai jų pačių aktyvumo pasigendame“, - teigė ji.Tuo metu darbdavių įtraukimas į konkrečios programos rengimą universitetuose, pasak viceministrės, yra sudėtingas dėl to, kad universitetais nerengia darbuotojo konkrečiai vietai.„Labai sunku ypač universitetams kalbėti, kas yra tie konkretūs darbdaviai konkrečiai programai, nes programos būna pakankamai plačios. Būtų labai įdomu, kokios būtų išvados, jeigu būtų ir kolegijos tirtos, nes universitetas tiesiogiai nerengia darbuotojo konkrečiai vietai, jo uždavinys ir misija yra daug platesnė - parengti žmogų, kuris yra kritiškai mąstantis, kuris gali keisti savo profesinį profilį, kuris galų gale pats gali būti darbdavys“, - aiškino N. Putinaitė.

Tačiau ji pabrėžė, kad universitetų bendradarbiavimo su darbdaviais „niekada nebus per daug“ - dėl to, pavyzdžiui, pertvarkoma praktikų atlikimo sistema.Be to, viceministrė sakė sutinkanti, kad universitetai turi plačiau informuoti apie studijų programas, jų kokybę - šios informacijos trūkumą esą dažnai pabrėžia ir būsimieji studentai.Valstybės kontrolė rekomendavo Švietimo ir mokslo ministerijai suderinti teisės aktų, reglamentuojančių studijų programų vertinimą ir akreditavimą, nuostatas. Taip pat sukurti teisines prielaidas Studijų kokybės vertinimo centrui vykdyti universitetams pateiktų rekomendacijų dėl studijų programų kokybės tobulinimo įgyvendinimo stebėseną ir informuoti visuomenę, kaip tos rekomendacijos įgyvendinamos.

„Pavasarį pakoreguotas Mokslo ir studijų įstatymas sudaro sąlygas apibrėžti studijų kokybės priežiūros tvarką. Ši tvarka bus baigta rengti artimiausiu metu. Aukštosioms mokykloms bus teikiama daugiau konsultacijų ir kitos pagalbos gerinant studijų kokybę“, - tvirtina ŠMM.

Studijų kokybės vertinimo centrui rekomenduota inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių studijų programų vertinimą ir akreditavimą, suderinamumą, o organizuojant studijų programų vertintojų darbą užtikrinti aktyvesnį socialinių partnerių dalyvavimą ekspertų grupėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių