Etikos sargų atlikto tyrimo duomenimis, G. Bužinskui vadovaujant kolegijai pagal terminuotas darbo sutartis jo sūnūs ėjo lektoriaus ir pagalbinio ūkio darbuotojo pareigas.

Sutartis dėl jų įdarbinimo sudarė ne G. Bužinskas, tačiau jis išleido įsakymus dėl sūnų atleidimo iš minėtųjų pareigų ir atliko atitinkamus pakeitimus jų darbo sutartyse.

„VTEK vertinimu, G. Bužinskui atsiradusi būtinybė spręsti klausimus dėl sūnų darbo sutarčių nutraukimo tapo interesų konflikto priežastimi ir šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad minėtieji sprendimai savo turiniu galbūt sukėlė sūnums neigiamų pasekmių“, – penktadienį išplatintame pranešime teigia VTEK.

Komisija taip pat nustatė, kad buvęs „darbiečių“ teisingumo ministras G. Bužinskas sudarė sutartis dėl publikacijų apie save parengimo ir publikavimo kolegijos lėšomis.

Pirmoji sutartis – dėl rašinio žurnale „Lietuvos 100-mečio vadovai“ (paslaugos kaina – 2589 eurų) su viešąja įstaiga „Visuomeninių iniciatyvų fondas“. Antroji – dėl publikacijos enciklopedijoje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“ su bendrove „BPH-British

Publishing House Ltd“ (už du egzempliorius, kurių vienas tekstilinio įrišimo kartoniniu viršeliu, o kitas – odiniu su auksavimu, buvo sumokėta 598 eurai).

Tyrimo duomenimis, leidiniai kolegijoje nebuvo gauti.

VTEK vertinimu, abiejuose leidiniuose pateikta asmeninio pobūdžio informacija apie G. Bužinską, o kolegija paminėta epizodiškai arba tik paminint šią švietimo įstaigą kaip tuometinę jo darbovietę.

Parengimą ir išspausdinimą apmokėjusi kolegija viename leidinyje aprašoma lygiai tiek, kiek kitos G. Bužinsko darbovietės, o antrame – nepalyginamai mažiau, nesuteikiant pakankamai dėmesio įstaigos veiklai, siekiamų tikslų aprašymui ir pan.

„VTEK nuomone, vien aplinkybė, kad kolegija straipsniuose paminėta kaip tuometinė G. Bužinsko darbovietė, nesudaro prielaidų teigti, jog publikacijose aprašoma kolegijos veikla. Taip pat publikacijos šiuose leidiniuose negali būti vertintinos kaip informacijos apie kolegijos veiklą viešinimo priemonės. Todėl apmokėti už tokio turinio leidinius G. Bužinskas turėjo asmeniškai, o ne iš savo vadovautos įstaigos lėšų“, – teigia VTEK.

Švietimo ir mokslo ministerija rugpjūtį atlikusi Utenos kolegijos veiklos ir finansinį auditą nustatė daug pažeidimų.

Ministerija yra skelbusi, kad G. Bužinskas vadovaudamas Utenos kolegijai be kolegijos tarybos sprendimo papildomai buvo įdarbintas profesoriaus pareigose ir kolegijos vykdomame projekte „Best“ kaip tyrėjas. Be to, ministerijos žiniomis, direktorius pasirašinėjo įsakymus dėl savo komandiruočių į užsienį – 2017 metais jis vyko į šešias komandiruotes.

ŠMM audito metu taip pat nustatė įvairius su tarnybinio transporto naudojimu susijusius pažeidimus.

„Pavyzdžiui, kolegija už remonto darbus vienai įmonei 2017 metais sumokėjo 3847 eurus, 2018 metų pirmą pusmetį – 6030 eurų, tačiau pagal kelionės lapų duomenis, dienomis, kuriomis išrašytos sąskaitos, automobilio Vilniuje, kur turėjo būti atliekami transporto priemonės remonto darbai, nebuvo. Taip pat nepateikti darbų priėmimo-perdavimo aktai, tad kyla pagrįstų abejonių dėl faktiškai patirtų išlaidų automobilio remontui“, – yra pažymėję ŠMM auditoriai.

Pats G. Bužinskas tuomet teigė, jog ŠMM kolegijos auditu siekia nukreipti dėmesį nuo savų problemų ir sužkirsti kelią jam tapti akademinės etikos kontrolieriumi.

G. Bužinsko kadencija Utenos kolegijos direktoriaus pareigose baigėsi šių metų birželį. Šiuo metu G. Bužinskas yra Lietuvos arbitražo teismo valdybos narys.