Neilgai trukus lėktuvai iš Lietuvos per Lenkiją skris tiesesnėmis trasomis, o keleiviai už bilietus mokės  bent keliais centais pigiau. Tokio efekto tikimasi Lietuvos ir Lenkijos oro navigacijos įmonėms pasirašius sutartį kurti funkcinį Baltijos oro erdvės bloką ir kartu teikti oro erdvės navigacijos paslaugas.

Tai, ką pirmadienį pasirašė Lietuvos ir Lenkijos oro navigacijos įmonių vadovai – dar vienas žingsnis bendro Europos dangaus link. Po gero dešimtmečio visą Europos Sąjungos oro erdvę, ko gero, prižiūrės viena bendra oro navigacijos įmonė, o per bendrijos šalis skrendantiems lėktuvams nebeegzistuos jokios valstybių sienos. Dabar lėktuvai iš oro uosto gali pakilti tik tada, kai skrydžių vadovai gauna visų šalių, per kurias driekiasi lėktuvo kelias, leidimus, primena „Panorama“.

„Oro erdvės ne visiems užtenka, nereikia pamiršt, kad yra ir karinės oro pajėgos ir draudžiamos zonos ir jas reikia apskrist. Todėl ir kalbama, kad reikia gal būt pabandyt jas tiesinti, derint, mažint ir draudžiamų zonų ir svarbiausia, kad sienas kirst ten, kur orlaivis nori“, – sako „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius.

Lietuvos ir Lenkijos oro navigacijos įmonės bendradarbiauja jau beveik du dešimtmečius. Senokai optimizuoti ir abi šalis kertantys orlaivių keliai. Sukūrus bendrą bloką tikimasi, kad  esant reikalui bus lengviau padėti kaimynams, galvojama ir apie vienodus paslaugų tarifus.

Oro navigacijos paslaugų teikėjai skaičiuoja, kad pradėjus veikti Baltijos funkciniam oro erdvės blokui jų paslaugos pigs, o šių paslaugų naudotojai per artimiausius penkerius ar 10 metų  galės sutaupyti nuo 30 iki 60 milijonų eurų.

„Dabar kiekvienas keleivis pirkdamas bilietą  už oro navigaciją moka apie 3-4 eurus, gal būt ateityje ši kainos dalis mažės keliomis dešimtosiomis euro. Tai atrodo maži pinigai, bet oro bendrovėms jie yra  svarbūs ir tai skatina mus bendrabiauti ir bei mažinti paslaugų tarifus“, – Lenkijos oro navigacijos agentūros PANASA vadovas Krzusztofas Banaszekas.

Būtent tokį tikslą – mažinti  oro navigacijos įmonių sąnaudas, piginti jų paslaugas ir didinti oro erdvės pralaidumą ir turėjo Europos Sąjunga prieš gerą dešimtmetį iškėlusi Europos dangaus idėją. Ją įgyvendindama Europos Komisija įpareigojo kiekvieną bendrijos narę iki šių metų gruodžio bent viename bloke pradėti dalytis oro erdvės valdymo rūpesčiais su kita šalimi. Lietuviai partneriais pasirinko lenkus.

Europos Sąjungoje jau veikia septyni panašūs oro erdvės blokai. Tarpvalstybinė Baltijos oro erdvės bloko steigimo sutartis buvo pasirašyta dar vasarą, tačiau ji įsigalios tik patvirtinus abiejų šalių parlamentams. Baltijos bloko kūrėjai tikisi, kad ateityje prie jo prisijungs ir Šiaurės kaimynai – latviai ar estai.