- Ona Zonytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kažin ar kas nors tiksliai galėtų įvardyti, kokia yra fatališka moteris? Kaip tampama išskirtine, vyrų akį traukiančia asmenybe, o gal ja tiesiog gimstama?
Papasakosiu tikrą vienos merginos istoriją.
Mudvi pažįstamos gan ilgai. Įprastą kartą susitikusios kalbėjomės apie nereikšmingus dalykus. Rutuliojantis pokalbiui, nuklydome į praeitį. Šilčiausiuose jos prisiminimuose dominuodavo tėvo portretas. Atrodė, kad brangesnio ir svarbesnio žmogaus jos gyvenime nėra.
Tačiau vis labiau atviraujant ji prabilo apie laiką, kai tėvas paliko šeimą ir išėjo pas kitą moterį. "Dėl to kalta mano motina. Su ja niekas negali gyventi, ji rūpinasi tik savimi. Kai tėtis išėjo, buvo labai sunku, beveik neturėjome pinigų. Retkarčiais su seserimi įsivaizduodavome, kad valgome ledus. Juokinga, bet man tikrai atrodydavo, kad jaučiu vanilinių ledų skonį", – pasakojo bičiulė.
Jai šie prisiminimai – nieko daugiau, tik galimybė įvertinti, jog tada materialiai buvo sunkus metas, o dabar – ne.
Tačiau kiti prisiminimai įsirėžė giliai į atmintį ir paliko savo žymę. "Kartą likau viena namuose. Buvau dar paauglė. Į butą įėjo kaimynas, šlykštus tipelis, gerokai per penkiasdešimt. Jis ėmė kalbinti, prisiartinęs glostinėti mano krūtinę. Kalbėjo, kokia aš graži ir kad mano krūtys jau pradėjo augti. Pravirkau ir rėkiau jam, kad išeitų. Išsigandęs jis išsinešdino. Mane apėmė toks šlykštus jausmas, jog nesilioviau verkusi, bet apie šį įvykį niekam nepasakojau. Nežinau kodėl, tikriausiai man buvo gėda", – šnekėdama tai draugė blaškėsi.
Papasakojusi traumuojantį praeities įvykį, toliau liejo nuoskaudas. Iki šiol nebuvau sutikusi žmogaus, kuris taip pagiežingai atsilieptų apie savo motiną. "Kol tėčio nebuvo, mano motina taip pat nesnaudė. Ji susirado meilužį. Atrodė, kad motinai už jį svarbiau nieko nėra. Mudvi su seserimi buvome prigrasintos apie tai niekam nepasakoti, kad ji ir toliau galėtų vaidinti auką – paliktą dviejų vaikų motiną", – neslėpė bičiulė.
Būdama paauglė, jau ir taip sudėtingame gyvenimo periode ji liko viena. Tėvo nėra šalia, motinai taip pat menkai rūpi, sesuo studijuoja. Nevaržoma laisvė ir netinkama kompanija: "Tuo metu galėjau žemai nusiristi. Blaškymasis po miestą iki paryčių, svaigalai, chuliganizmas, bėgimas nuo policijos".
Ji tapo grupės lyderio mergina. Draugai jam pakluso, jis – autoritetas. Todėl ir jos statusas kompanijoje taip pat buvo aukštesnis, ji jautėsi stipri, saugi. "Bet viskas pasikeitė, kai perėjau į kitą mokyklą. Nutrūko seni ryšiai, pasikeitė mąstymas", – pasakojo mergina.
Tuo metu jos tėvas grįžo į šeimą. Tačiau santykiai su sutuoktine buvo prasti, kivirčų metu pasibaigiantys netgi smurtu: "Motina bet ką galėtų išvesti iš kantrybės. Dažnai nesusitvardau net aš". Tėvo atlyginimas – nemenkas. Šeima vėl materialiai aprūpinta, o viskas, kas jam liko, – dukros. Jausdamas prieš jas kaltę, tenkino kiekvieną užgaidą.
Mergina iki šiol dėl visko kaltina savo motiną: "Kartais pagalvoju, kad mums būtų daug geriau, jei ji numirtų".
Tačiau, teisdama motiną, ji teisia ir save. Jos pačios santykis su vyrais yra panašus. Ji dažnai kartoja, kad jai reikalingi vyro pinigai, bet ne jis pats. Jei ją netikėtai sutiktumėte, išvystumėte gražią, liekną, tamsiaplaukę merginą, žalias akis paryškinusia juodu kontūru. Tikriausiai ji būtų apsirengusi juodais rūbais, kurie išryškintų dailią figūrą. Grakščios katės išvaizda, išdidi laikysena. Į vyrus ji žvelgia iš aukšto. Ji puikiai žino, kad juos traukia, todėl nuolat į save investuoja. Ji vyrais naudojasi, manipuliuoja, koketuoja, suteikia vilčių, bet nežada nė su vienu sieti savo gyvenimo.
Nežinau, ar jūs šią merginą pavadintumėte fatališka moterimi, ar paprasčiausia barakuda. Bet kažin ar kas nors gali pasakyti, koks tarp jų skirtumas.
Vis dėlto mano draugės asmenyje galima įžvelgti tik mažą traumuotą mergaitę, kamuojamą iškreipto požiūrio į vyrus ir šeimą. Verčiau ji bus vieniša ir skaudins kitus, kol jie neįskaudino jos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl vairuotojo – keleivių šypsenos
„Klaipėdoje“ perskaitau visas žinias, tarp jų – ir „Karštą telefoną“. Jame žmonės dažnai kuo nors skundžiasi, piktinasi, o aš noriu apie džiaugsmingus dalykus papasakoti. ...
-
Sprogmenų istorija kelia klausimų1
Tikra tiesa, kad Lietuva per 30 nepriklausomybės metų daug pasiekė. Bet ir dabar dažnai galima išgirsti kritinių pastabų apie gyvenimą Lietuvoje, mėgstama lyginti Lietuvos ir užsienio valstybių pasiekimus mūsų nenaudai. ...
-
Aferų aukos kaltos pačios?
Norėčiau išdėstyti savo požiūrį į vieną pastaruoju metu itin aktualų reiškinį. Kiekvieną dieną ir per televiziją, ir per radiją kalbama, ir spaudoje rašoma apie tuos, kurie savanoriškai ir, matyt, sąmoningai atiduoda ...
-
Šaligatvis – mašinoms ar žmonėms?
Su baime laukiame vėlyvo rudens ir žiemos, kai bus baisu išeiti iš namų. Priežastis paprasta – Gedminų gatvėje prie 18 namo šaligatvis nuolat būna užstatytas automobiliais. ...
-
Istorinį paštą derėjo privatizuoti
Noriu pasisakyti dėl sustabdytų požeminės stovėjimo aikštelės Atgimimo aikštėje statybų ir sustabdyto šios aikštės sutvarkymo. Tai yra baisu, kas darosi. Man atrodo, kad statybos sustabdytos ne dėl čia surastų šov...
-
Apie pastatus ir jų išsaugojimą
Pastaruoju metu žemės darbai Atgimimo aikštėje dėl ten rastų karo meto sprogmenų buvo sustabdyti. ...
-
Ar galvojate, už ką balsuojate?2
Tai va, baigėsi pirmasis rinkimų turas. Ir ką mes turėsime savo parlamente? Vėl daugybę atsitiktinių žmonių, kurių nežinome nei galimybių, nei protinių galių. Ką, pavyzdžiui, valstybei gali nuveikti tie keli sportininkai? Keli ilgus metus sėd...
-
Šviesoforizacija Klaipėdoje tęsiasi?1
Žinote, ta nesibaigianti šviesoforizacija jau ima nervinti, taip ir norisi paklausti, kada baigsite tą nesąmonę, kiek dar tai tęsis? ...
-
„Žiburys“ švenčia jubiliejų
Klaipėdos švietimo įstaigų buvusių vadovų neformaliojo švietimo klubas „Žiburys“ švenčia 20 metų jubiliejų. ...
-
Dėl paveldo laikas prasiblaivyti2
Nustebau, kai perskaičiau „Klaipėdoje“ apie tai, kad klaipėdiečiai yra aktyvūs apklausoje dėl Naujojoje Uosto gatvėje 5 esančio namo (A. Dykovienė. „Apklausa sulaukė ažiotažo“, 2024 09 21). ...