- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol vyksta realus karas ir Kremliaus artilerija sistemiškai – kvartalas po kvartalo Ukrainoje naikina civilių gyventojų namus ir gyvenimus, džiaugtis nėra kuo. Galima tik konstatuoti, kad labai vėluodama, tačiau Vokietija visgi nusprendė sustabdyti magistralinį dujotiekį „Nord Stream 2“. Tiesa, ir šiandien dar nėra formalaus sprendimo projektą uždaryti, yra tik oficialios Vokietijos valdžios sprendimas stabdyti jo sertifikavimo procedūrą.
„Nord Stream“ – tai du šalia vienas kito Baltijos dugnu einantys magistraliniai dujotekiai. Kiekvieno iš jų ilgis – daugiau nei 1 200 km. Jie sukloti jūros dugne ir patenka į penkių valstybių ekonomines teritorijas – Rusijos (118 km), Suomijos (374 km), Švedijos (510 km), Danijos (147 km) ir Vokietijos (85 km). Šiandien tai ilgiausias povandeninis magistralinis dujotiekis.
Vieša paslaptis, kad abu dujotekiai – tai energetinės priklausomybės nuo Rusijos adata, dėl kurios Vokietija yra tapusi priklausoma nuo Kremliaus malonės. 2011 m. lapkritį pradėjusi veikti pirmoji dujotiekio linija veikia ir šiandien. Per daugiau nei 1 m skersmens vamzdį Rusija Vokietijai per metus tiekia apie 59 mlrd. kub. m dujų. Tai sudaro apie du trečdalius bendro Vokietijos vartojimo poreikio.
Biurokratinių sprendimų nepatogumai nėra ir negali būti lyginami su realiomis civilių žmonių aukomis Ukrainoje.
Galima priminti, kad šiandien gamtinių dujų 1 kub. m kaina rinkoje išaugusi ir gerokai viršija 1 Eur/kub. m. Tad 59 mlrd. kub. m dujų – tai tiek pat ir daugiau milijardų eurų, kuriuos Rusija nesivaržydama leidžia karui finansuoti. Kalbame tik apie pirmąjį „Nord Stream“ vamzdį, kurį jau visai netrukus galėjo papildyti antrasis dvynys.
Europa privalo nedelsti ir imtis priemonių jau dabar. Bet koks civilizuotame pasaulyje priimtas bendradarbiavimas (ir prekyba) su prieš civilius europiečius kariaujančia Rusija turi būti stabdomas.
Taip, toks sprendimas reiškia grėsmę gyvybiškai svarbiems Europos valstybių interesams. Nukentės dujų importuotojai. Nukentės dujų vartotojai. Gali būti, kad dėl dujų trūkumo gali tekti riboti atskiras pramonės šakas, dujas skirti tik gyventojų poreikiams. Dujų saugyklos dėl padėties rinkoje (aukštų kainų) yra menkai užpildytos, tai dar vienas logistinis iššūkis. Kai kurios ES valstybės narės (pavyzdžiui, Lenkija) yra itin smarkiai pažeidžiamos dėl galimo dujų trūkumo, todėl ES lygiu turi būti ieškoma sprendimų, kaip bendrijos lygiu įveikti dabartinę situaciją.
Tačiau visi suprantame, kad biurokratinių sprendimų nepatogumai nėra ir negali būti lyginami su realiomis civilių žmonių aukomis Ukrainoje, su jau šimtais tūkstančių skaičiuojamais pabėgėliais, su dešimtmečiais kurtos civilinės infrastruktūros naikinimu.
Visa Europa (ir Lietuva) privalo imtis iniciatyvos ir skubiai nutraukti visų iškastinio kuro rūšių (naftos, dujų) importą iš Rusijos. Tik vieninga ekonominė blokada ir komercinių santykių nutraukimas gali būti veiksminga priemonė, priverčiant nusikaltėlius Kremliuje nutraukti karą ir žmonių žudymą.
Lietuva turi gyvą pavyzdį, kad diktatoriaus trąšų tranzito nutraukimas buvo ir skausmingas, ir finansiškai nuostolingas. Tačiau tik toks principingas ir nedviprasmiškas elgesys gali būti deramas ir pakankamas darbais, o ne žodžiais palaikant Ukrainos kovą dėl nepriklausomybės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paskutinis pasirodymas
Šiandien sukanka lygiai 50 metų, kai scenoje paskutinį sykį pasirodė vienas įtakingiausių XX a. muzikantų ir dainų kūrėjų Johnas Lennonas. Tą pačią dieną Jungtinėse Valstijose, Naujajame Džersyje, mirė Juozas Ambrazevičius-Brazaitis &...
-
„Pilkojoje zonoje“ tvyranti sumaištis kelia grėsmę
Kol Europa snaudžia, Rusija kariauja. Ne tik Ukrainoje, bet ir patogiose šalyse į vakarus nuo jos. Šios „pilkosios zonos“ atakos nukreiptos prieš infrastruktūrą ir kompiuterių duomenų bazes, karinius objektus ir komercine...
-
Išaugti baimę2
Pirmadienio rytą Vilniuje sudužęs DHL krovininis lėktuvas tapo dar vienu nerimo signalu Europai, kuri ir taip gyvena nuolatinės įtampos sąlygomis. Prisiminus vasaros incidentus Leipcigo DHL logistikos centre, įvykis įgavo ypatingą atspalvį. ...
-
Partinės zoologijos mutacijos3
Nors apklausos byloja, kad žmonės nenori naujų ministerijų, tačiau sotaus gyvenimo pilotams į tai nusispjauti. Anie valdantieji kalbėjo apie vieną ministerinę mutaciją, o šitie jau prabilo apie dvi. Steigs ne tik Regionų, bet dar ir Infrastru...
-
Švęsti negalima laukti2
Kaunas šiandien pirmasis šalyje įžiebia Kalėdų eglutę, jaukiai išpuoštą meduoliais. Pavymui – Radviliškis, Akmenė, Švenčionys ir t. t. Prasideda kalėdinis maratonas, ir maratonas čia – tinkamas ...
-
Kur pakasė kamuolį?2
Tai panašu į mamos elgesį su vaiku, kuriam labai prastai sekasi. Štai grįžta jis nusiminęs. „Kas yra, vaikeli?“ – „Pašalino iš mokyklos futbolo komandos.“ – „Nieko, vaikeli, tik nenusim...
-
Putinai šnara: cvirk, cvirk3
Levas Davidovičius Bronšteinas (1879–1940), žymiausias Trockių giminės atstovas, gimė 1879 m. lapkričio 7 d. (veikiausiai pagal Grigaliaus kalendorių) semito ūkininko Davido Leontjevičiaus (1847–1922) ir jo žmonos Anos Lvovnos (185...
-
Kas mūsų laukia 2025-aisiais?2
Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 m. Kas mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į ...
-
Kriminalizuos laisvą žodį?7
Lietuvoje policija pradėjo patikrinimą dėl europarlamentaro D. Žalimo pasisakymų feisbuke apie naujai sudarytą valdančiąją koaliciją Seime. ...
-
Ritualiniai protestai2
Sekmadienį Berlyne „gerieji rusai“ surengė keistą akciją. Forma ji priminė ritualinę ceremoniją: be būgnų, bet su užkalbėjimais, kuriuos daugsyk kartojant, matyt, galima išvaryti iš Kremliaus blogąsias dvasias. Laimei, min...