Kiek kainuoja surengti olimpines žaidynes?

Daugiau nei dviem savaitėms Prancūzijos sostinė buvo tapusi didele sporto arena po atviru dangumi, kur tinklinio kamuoliai švilpė šalia Eifelio bokšto, žirgai jodinėjo Versalio rūmų kieme, o sportininkai plaukiojo Senos upe. Organizatoriai milijonams žiūrovų visame pasaulyje surengė vieną įspūdingiausių sporto spektaklių istorijoje būtent tuomet, kai Prancūzija pergyvena politinį chaosą ir neapibrėžtumą.

Kiekvienas olimpines žaidynes lydi klausimai: o kiek šaliai tai kainuos? Ar investicijos atsipirks? Ne išimtis ir šių metų Paryžiaus olimpinės žaidynės, kuriose dalyvauja beveik 11 tūkst. sportininkų iš daugiau nei 200 šalių. Noras kuo geriau pasiruošti paskatino ir didžiules investicijas į Paryžiaus miesto infrastruktūrą, pavyzdžiui, metro tinklo atnaujinimą, o vien Senos upės išvalymas miestui atsiėjo beveik 1,5 mlrd. eurų. Tad kokia yra olimpinių žaidynių kaina ir kodėl šalys nori jas organizuoti?

Išleidžia milijardus

Jau ne kartą bandyta nustatyti olimpinių žaidynių ekonominę naudą miestui ir šaliai. Didele dalimi, tyrimai rodo, ekonominė nauda tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu yra maža. Dešimt iš trylikos vasaros žaidynių iki 2016 m. generavo nuostolius, be to, visų žaidynių organizavimas viršijo numatytą biudžetą.

Dažnai miestams tenka ne tik atnaujinti esamą infrastruktūrą, bet taip pat pastatyti naujų stadionų, aikštynų ar baseinų. Negana to, žaidynių organizavimo kaštai kiekvieną kartą būna vis didesni. Skaičiuojama, kad surengti 1924-ųjų Paryžiaus olimpines žaidynes, kuriose dalyvavo tik kiek daugiau nei 3 tūkst. sportininkų, kainavo maždaug 9 mln. eurų. Šiais metais, preliminariais skaičiavimais, jos kainavo apie 9 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad žaidynės turėtų sugeneruoti 6,5–11 mlrd. eurų pajamų.

Kuo ypatingos?

Paryžiaus olimpinės žaidynės kaštų prasme šiek tiek skiriasi nuo buvusių, o suma, skirta organizuoti žaidynes, yra mažiausia per pastaruosius penkiolika metų. Rio de Žaneiro žaidynės kainavo daugiau kaip 20 mlrd., Londono daugiau kaip 15 mlrd., o Tokijo maždaug 13 mlrd. eurų (2022 m. kainomis).

Galiausiai, reikia nepamiršti ir kokią emocinę naudą toks renginys atneša šalies gyventojams.

Bėda ta, kad dažnai po pasaulinio lygio sporto švenčių, ar tai būtų olimpinės žaidynės, ar futbolo čempionatai, naujai pastatyta infrastruktūra yra mažai naudojama. Kartais, pasibaigus renginiui, naujai pastatyti pastatai ar stadionai apskritai daugiau nebūna naudojami. Tai matėme ir po vasaros olimpinių žaidynių Kinijoje, ir po pasaulio futbolo čempionato Katare, ypač akivaizdu tai buvo po vasaros olimpinių žaidynių Rio de Žaneire. Tad tai kelia ne tik ekonominių, bet ir tvarumo klausimų.

Šitai suprasdamas, Tarptautinis olimpinis komitetas stengiasi sumažinti augančius kaštus ne tik apribodamas sportininkų skaičių varžybose, bet ir olimpines žaidynes organizuojančioms šalims keldamas reikalavimą statyti kuo mažiau naujos infrastruktūros. Dar vienas reikalavimas – organizuojanti šalis turėtų sugeneruoti kuo mažiau CO2 emisijų, pavyzdžiui, naudodama atsinaujinančiąją energetiką ar kitus planetai draugiškus sprendimus.

Kodėl nori organizuoti?

Duomenys rodo, kad didžioji dalis olimpinių žaidynių generavo nuostolius. Tad kodėl šalys nori organizuoti žaidynes? Visų pirma, didelės investicijas prisideda prie ekonomikos augimo ir sukuria laikinų ar pastovių darbo vietas. Pavyzdžiui, Londono žaidynės atgaivino skurdžią miesto dalį, o pasiruošimas Rio de Žaneiro žaidynėms sukūrė daugiau nei 10 tūkst. laikinų darbo vietų.

Visų antra, tai yra minkštoji galia – Pekino olimpinės žaidynės buvo puiki proga Kinijai parodyti organizacinius gebėjimus ir pozicionuoti save kaip turtingą valstybę. Tą patį siekį galima buvo įžvelgti ir Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse, kai buvo pasitelkta kultūra ir vertybės, formuojant žmonių nuomonę ir siekiant politinio pokyčio tarptautiniu mastu.

Turime nepamiršti ir mažiau ekonomiškai pamatuojamų dalykų, pavyzdžiui, kiek žinomumo šaliai ar miestui sukuria žaidynės. Ši nauda gali pasijusti tik ilguoju laikotarpiu ir yra sunkiai pamatuojama.

Galiausiai, reikia nepamiršti ir kokią emocinę naudą toks renginys atneša šalies gyventojams. Tai ypač aktualu Prancūzijoje, kurios politiką šiuo metu gaubia chaosas ir neapibrėžtumas. Trys ketvirtadaliai Prancūzijos gyventojų teigia, kad jie yra patenkinti, kad 2024-ųjų vasaros olimpinės žaidynės vyko būtent Prancūzijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

netriesk miltais Gretute is swd banko

netriesk miltais Gretute is swd banko  portretas
nieko nekainavo tiems mikrono varliaedziams ta transvestitu -satanistu ,,,olimpiada,,, Kartonines dezes is bomzu ateme yrenge miegamuju lovas, sportininkus Senos fekalijose ir srutose ismaude [ veliau beveik visi susirgo] suorganizavo siurealistiny iskrypeliu satnistu ir visu 102 lyciu degradu SOU , apderge satanistai viso pasaulio kataliku tikinciusosius , sportininkai kaip bomzai ant zoes salia suoliuku parkuose miegojo , aptverti ...valgyklose sportininkai po pusvalandy lauke eilese kol gais pavalgyt , maistas taip pat neskanus, ir yra uzsikretusiu juo --Prancuzijos kaip vienos is kulturingiausiu ssaliu ES reitingai guli nukrite zemiau plintuso -makronas -iskrypes pridurkas satanistas pakplkas vadovaujantis prancuzijai ..zemiau krist nera kur...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Švęsti negalima laukti
    Švęsti negalima laukti

    Kaunas šiandien pirmasis šalyje įžiebia Kalėdų eglutę, jaukiai išpuoštą meduoliais. Pavymui – Radviliškis, Akmenė, Švenčionys ir t. t. Prasideda kalėdinis maratonas, ir maratonas čia – tinkamas ...

    1
  • Kur pakasė kamuolį?
    Kur pakasė kamuolį?

    Tai panašu į mamos elgesį su vaiku, kuriam labai prastai sekasi. Štai grįžta jis nusiminęs. „Kas yra, vaikeli?“ – „Pašalino iš mokyklos futbolo komandos.“ – „Nieko, vaikeli, tik nenusim...

    1
  • Putinai šnara: cvirk, cvirk
    Putinai šnara: cvirk, cvirk

    Levas Davidovičius Bronšteinas (1879–1940), žymiausias Trockių giminės atstovas, gimė 1879 m. lapkričio 7 d. (veikiausiai pagal Grigaliaus kalendorių) semito ūkininko Davido Leontjevičiaus (1847–1922) ir jo žmonos Anos Lvovnos (185...

    2
  • Kas mūsų laukia 2025-aisiais?
    Kas mūsų laukia 2025-aisiais?

    Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 m. Kas mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į ...

    1
  • Kriminalizuos laisvą žodį?
    Kriminalizuos laisvą žodį?

    Lietuvoje policija pradėjo patikrinimą dėl europarlamentaro D. Žalimo pasisakymų feisbuke apie naujai sudarytą valdančiąją koaliciją Seime. ...

    6
  • Ritualiniai protestai
    Ritualiniai protestai

    Sekmadienį Berlyne „gerieji rusai“ surengė keistą akciją. Forma ji priminė ritualinę ceremoniją: be būgnų, bet su užkalbėjimais, kuriuos daugsyk kartojant, matyt, galima išvaryti iš Kremliaus blogąsias dvasias. Laimei, min...

    2
  • Nuo karo dievo mūsų neišgelbės ir pats Donaldas – net ir to išties norėdamas
    Nuo karo dievo mūsų neišgelbės ir pats Donaldas – net ir to išties norėdamas

    Karas yra galingesnis net, baisu pasakyti, už Visagalį Griausmavaldį Donaldą, tad net jis nepajėgus to karo sustabdyti. Na, gal Donaldas galėtų jį tik pristabdyti ir tai tik tokiu atveju, jei to norėtų kitas asmuo. ...

  • Pirmyn į kultūrą, meną ir „porno“
    Pirmyn į kultūrą, meną ir „porno“

    Praėjusią savaitę Ukrainos Aukščiausioji Rada tvirtai žengė į tikrąją demokratiją – įteisino pornografiją. Nežinia, kiek įtakos tam turėjo Šiaurės Korėjos kariūnai, besiveržiantys į Rusiją vien dėl to, kad ten š...

    8
  • Su gimtadieniu, Salomėja
    Su gimtadieniu, Salomėja

    Lapkričio 17-ąją sukanka 120 metų, kai gimė Salomėja Nėris. Poetė, kurios teismas iki šiol nesibaigia. Kol sostinės burbulo teisuoliai linčiuoja, paprasti regionų žmonės mini jos jubiliejinę sukaktį: rengia literatūrines popietes, skaity...

    22
  • V. Matijošaitis: negaiškite laiko intrigoms – imkitės darbų
    V. Matijošaitis: negaiškite laiko intrigoms – imkitės darbų

    Rinkimai baigėsi, Seimas – prisiekė. Sveikinu valdančiuosius ir Seimo Pirmininką su komanda. Šiuos žodžius tikėjausi parašyti ne tik Parlamento vadovui, bet ir naujajai Vyriausybei. Deja, ministrų kabineto paskyrimo neišlauki...

    177
Daugiau straipsnių