Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl neteisėtų prokurorų veiksmų įteikusi Neringa Venckienė teigia, jog ikiteisminio tyrimo medžiagą paviešino Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis, o Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas neteisėtai pareikalavo į jos telefoną įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių.

Seka A.Ūso pėdomis

Dėl prokurorų padarytų pažeidimų Drąsiaus Kedžio dukters globėja prašo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimui 2 mln. litų.

„Įtariamasis pedofilas Andrius Ūsas, kuriam pareikšti įtarimai tvirkinus mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametę dukrą, užsigeidė iš mažametės tėvo prisiteisti milijoną litų už tai, kad mano brolis jį pavadino iškrypėliu, pedofilu. Jeigu esant tokiai situacijai, įtariamasis pedofilas užsigeidė milijono, tai man padaryta neturtinė žala turėtų būti įvertinta daugiau nei milijonu litų“, - ieškinio dydį paaiškina N.Venckienė.

Paaiškėjus, jog toks ieškinys egzistuoja, kai kurios žiniasklaidos priemonės jį suskubo sieti su vos prieš kelias dienas Generalinėje prokuratūroje įvykusia spaudos konferencija ir buvo pareikšta, jog N.Venckienė ieškinį padavė dėl dvigubos žmogžudystės bylos, kurioje prokurorai įvardino vienintelį įtariamąjį, jos brolį D.Kedį.

Tačiau šis ieškinys visiškai nesusijęs su įvykusia spaudos konferencija ir atskleistais tam tikrais faktais šioje byloje. N.Venckienė savo ieškinį parašė dar balandžio 6 d., Vilniaus apygardos teisme jis gautas po dviejų dienų.

Duomenų viešinti neleido

Vilniaus apygardos teismui įteiktame ieškinyje N.Venckienė, jog ji buvo apklausta liudytoja byloje dėl Jono Furmanavičiaus ir buvusios D.Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo.

Nors ji, būdama ir tebeesanti Kauno apygardos teismo teisėja galėjo neliudyti šioje byloje, tačiau pati norėdama padėti tyrimui, sutiko tai padaryti. Praėjus devynioms dienoms po žmogžudysčių, spalio 14 d. ji ne tik liudijo tyrėjams, bet ir sutiko, kad būtų apžiūrėtas jos sūnaus kompiuteris, kurį ji taip pat naudoja, jos darbo kabinetas bei darbinis kompiuteris.

Tai ir buvo padaryta. Šia informacija, anot jos, pasinaudojo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. K.Betingis jau lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismo pirmininkui Albertui Miliniui atsiuntė raštą, kuriame pateikė dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ji buvo susijusi su N.Venckienės tarnybiniame kompiuteryje rasta informacija.

Be to ši ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią D.Kedžio dukrelės globėja sutiko suteikti žmogžudystės byloje, netrukus buvo perduota ir pedofilijos bylą tiriantiems prokurorams.

Taip ji tapo prieinama A.Ūsui ir keturiems jo gynėjams, su ja galėjo susipažinti L.Stankūnaitė, kiti proceso dalyviai, o netrukus ji buvo išplatinta ir vienai televizijos laidai bei dienraščio žurnalistei nuolat gynusiems A.Ūsą ir L.Stankūnaitę. „Nei dėl informacijos paviešinimo, nei dėl jos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje sutikimo aš niekada nebuvau davusi“, - ieškinyje teigia N.Venckienė.

Įžvelgia K.Betingio kerštą

Jos teigimu, tai kad K.Betingis paviešino ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį be jos sutikimo patvirtino net Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius.

Pasak N.Venckienės tyrimo medžiaga iš bylos iškeliavo ne tik įtariamajam ir jo aplinkos žmonėms, bet ją gavo ir Kauno apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojai, Nacionalinė teismų administracija, Teisėjų taryba.

„K.Betingis perduodamas iš ikiteisminio tyrimo dalį medžiagos į kitą baudžiamąją bylą ir pateikęs ikiteisminio tyrimo medžiagą Kauno apygardos teismui, paviešino asmenis, su kuriais aš bendravau elektroniniais laiškais, ir jų elektroninio pašto adresus. Tokio sutikimo aš niekada nebuvau davusi“, - teigia D.Kedžio dukters globėja.

Anot jos, teisėjas turi Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves – jo susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami, o jų slaptumas gerbiamas.

N.Venckienės nuomone, paviešindamas ikiteisminio tyrimo duomenimis, K.Betingis tai darė specialiai, kerštaudamas dėl jo ir jo pavaldinių nustatytų klaidų tiriant pedofilijos bylą. Kad K.Betingis dirbo netinamai ir aplaidžiai nustatė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nagrinėdamas prokurorų darbą tiriant pedofilijos skandalą, dėl šios bylos nukentėjo ir bylą tyrę prokurorai Genovaitė Ročienė, Rita Čivinskaitė, Andrius Kiuršinas.

Būtent dėl šios priežasties, N.Venckienės nuomone, K.Betingis jai kerštauja, ją diskriminuoja, pažeidžia jos Konstitucijoje, Teismų įstatyme, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įteisėtas teises.

Prokurorui parūpo skambučiai

Generalinės prokuratūros prokurorą Redą Savicką teisėja kaltina neteisėtai sekus jos telefoninius pokalbius. 2009 m. spalio 8 d. šis prokuroras priėmė nutarimą iš telekomunikacijų operatorių – UAB „Tele 2“, UAB „Bite GSM“ ir UAB „Omnitel“ išsirekalauti duomenis apie N.Venckienės išeinančius ir įeinančius skambučius.

„Tokie prokuroro R.Savicko veiksmai pažeidžia mano kaip teisėjos imunitetą, nes aš niekada nedaviau sutikimo išreikalauti duomenis apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais“, - skunde rašo paslaptingomis aplinkybėmis mirusio D.Kedžio sesuo.

Šiais savo veiksmais, N.Venckienės nuomone, tiek K.Betingis, tiek R.Savickas pažeidė jos kaip teisėjos imunitetą, kuris jai niekada nebuvo panaikintas, o jos kaip teisėjos įgaliojimai niekada nebuvo sustabdyti.

„Taigi jokios procesinės prievartos priemonės mano atžvilgiu negalėjo būti taikomos“, - teigia ji.

Savo neteisėtais veiksmais, pasak moters, K.Betingis ir R.Savickas padarė jai didelę neturtinę žalą, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. „Tokiais prokurorų veiksmais buvo pažeistas mano kaip teisėjos saugumas, sudarytos galimybės kištis į mano kaip teisėjos darbą“, - rašo N.Venckienė.

Ieškinio pabaigoje D.Kedžio sesuo prašo pripažinti K.Betingio ir R.Savicko veiksmus neteisėtais bei priteisti jai 2 mln.litų neturtinei žalai atlyginti.