- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausia tyrimų centro AP-NORC atlikta apklausa parodė, kad tik nedaugelis amerikiečių nori, kad šalis aktyviau dalyvautų sprendžiant pasaulio problemas, tokias kaip tebesitęsiantis Rusijos plataus masto karas Ukrainoje bei Izraelio ir „Hamas“ karas Gazos Ruože.
Nors Amerikos prisiimtas „pasaulio policininko“ vaidmuo tampa vis labiau ginčytinu klausimu, dauguma demokratų ir respublikonų sutinka, kad JAV neturėtų labiau nei dabar įsitraukti į šiuos konfliktus.
Apklausa rodo, kad 4 iš 10 pilnamečių JAV gyventojų nori, kad Amerika apskritai imtųsi mažiau aktyvaus vaidmens sprendžiant pasaulinius konfliktus. Tik maždaug ketvirtadalis mano, kad JAV turėtų imtis aktyvesnio vaidmens, o maždaug trečdalis mano, kad dabartinis JAV vaidmuo kalbant apie pasaulyje vykstančius konfliktus yra pakankamas.
1 tūkst. 102 pilnamečių amerikiečių reprezentatyvi apklausa buvo atlikta AP-NORC Viešųjų reikalų tyrimų centro šių metų vasario 22–26 dienomis, jos maksimali paklaida siekia apie 4,1 procentinio punkto.
Rinkėjai nusivylę
Šios išvados pabrėžia sudėtingą dinamiką, su kuria prieš šių metų lapkritį vyksiančius rinkimus susiduria ir prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), ir tikėtinas respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Nemaža dalis rinkėjų yra nusivylę, matydami gilėjančią humanitarinę krizę per penkis mėnesius trunkantį karą Gazos Ruože ir dideles JAV išlaidas siekiant padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
J. Bideno administracija pastarosiomis dienomis vis griežčiau spaudžia Izraelį ir „Hamas“ susitarti dėl paliaubų, kurios truktų bent šešias savaites ir būtų paleista dešimtys įkaitų, kuriuos kovotojai pagrobė per spalio 7-osios išpuolį prieš žydų valstybę.
Vos prieš du dešimtmečius Respublikonų partijos lyderiai ragino amerikiečius siekti „galutinio tikslo – panaikinti tironiją pasaulyje“. Dabar tik nedaugelis pilnamečių JAV gyventojų, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, nori, kad šalis užimtų aktyvesnę poziciją.
53 proc. respublikonų ir 25 proc. demokratų teigia, kad šalis turėtų mažiau įsitraukti į užsienyje vykstančius konfliktus. 52 proc. demokratų teigia, kad dabartinė JAV pozicija yra „maždaug teisinga“.
Daugelis respublikonų, kaip pavyzdį mini kruviną Amerikos istoriją tokiose šalyse kaip Vietnamas, Irakas ir Afganistanas.
„Man atrodo, kad daugybė konfliktų, į kuriuos buvome įsitraukę, niekada nedavė jokių teigiamų rezultatų“, – naujienų agentūrai AP sakė respublikonas iš Aidaho valstijos Kurtas Bunde'as (Kurtas Bandas). – Mes galime turėti gerų ketinimų. Galbūt jaučiame pareigą ginti savo sąjungininkų interesus, tačiau rezultatai kalba patys už save.“
JAV vaidmuo sprendžiant karo Ukrainoje klausimus
Taip pat diskutuojama, kur JAV turėtų sutelkti savo tarptautinius karinius išteklius, respublikonams ir demokratams nesutariant, ar JAV turėtų imtis aktyvesnio vaidmens kalbant apie karus Ukrainoje ir Gazos Ruože.
Apskritai pilnamečiai JAV gyventojai nėra linkę pritarti didesniam įsitraukimui. Tik maždaug 2 iš 10 respondentų teigia, kad JAV turėtų imtis aktyvesnio vaidmens abiejuose karuose. Maždaug 4 iš 10 teigia, kad dabartinis vaidmuo yra tinkamas, o 36 proc. teigia, kad JAV turėtų atsitraukti.
Vienintelis vaidmuo, kurį turėtų atlikti Jungtinės Valstijos, yra išlaisvinti visus įkaitais tapusius amerikiečius.
Tačiau respublikonai ir nepriklausomus kandidatus linkę palaikyti respondentai dažniau nei demokratai teigia, kad JAV turėtų sumažinti paramą Ukrainai. Maždaug pusė respublikonų ir tų, kurie palaiko nepriklausomus kandidatus, nori, kad JAV imtųsi ne tokio aktyvaus vaidmens Ukrainos ir Rusijos kare, o tarp demokratų tokios nuomonės laikosi tik 18 proc. apklaustųjų.
Nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą, JAV Ukrainai nusiuntė 111 mlrd. dolerių (102 mlrd. eurų) vertės ginklų, įrangos, humanitarinės pagalbos ir kitos pagalbos.
Dešimčių milijardų dolerių vertės pagalbos paketas dėl respublikonų pasipriešinimo jau kelis mėnesius stringa Kongrese, nepaisant to, kad Ukrainos kariams tenka pradėti normuoti amuniciją.
„Amerikos ištekliai, kaip ir visų kitų, yra labai riboti, todėl pirmiausia turime pasirūpinti savaisiais, – per interviu sakė respublikonas iš Kentukio Mattas Woodas (Metas Vudas). – Tik tada, jei įmanoma, jei turime tam išteklių, galėtume padėti kitoms šalims.“
„Manau, kad turime prisiimti tam tikrą atsakomybę vien dėl savo galios ir turimų turtų, – savo ruožtu sakė Merilando demokratė Christina Taylor (Kristina Teilor). – Manau, kad mažinti savo atsakomybę ar domėjimąsi kitomis šalimis prieštarauja tam, kokia šalis esame.“
Pagalba Izraeliui
Nors pagalbą Izraeliui Kongrese paprastai remia abi partijos ir ji dažnai būna respublikonų politikų prioritetas, maždaug 4 iš 10 apklaustų respublikonų mano, kad JAV turėtų imtis ne tokio aktyvaus vaidmens Izraelio ir „Hamas“ kare.
„Tikrai manau, kad tai ne mūsų reikalas, nes tai Izraelio karas, – AP sakė respublikonė iš Misūrio Donna Cole (Dona Koul). – Vienintelis vaidmuo, kurį turėtų atlikti Jungtinės Valstijos, yra išlaisvinti visus įkaitais tapusius amerikiečius.“
„Tačiau mes neturėtume įvesti suvaržymų Izraeliui ar palestiniečiams“, – pridūrė ji.
Maždaug pusė demokratų mano, kad dabartinis JAV vaidmuo Izraelio ir „Hamas“ kare yra tinkamas, o likusieji nesutaria, ar JAV turėtų imtis aktyvesnio, ar mažiau aktyvaus vaidmens. Nepriklausomus politikus palaikantys respondentai šiek tiek dažniau nei bet kurios politinės partijos rėmėjai teigia, kad JAV turėtų imtis ne tokio aktyvaus vaidmens, ir tik 11 proc. nori, kad JAV dalyvautų aktyviau.
Taip pat apklausa atskleidė esant didelių nesutarimų dėl to, kokią pagalbą JAV turėtų teikti Izraelio ir „Hamas“ kare. Maždaug trečdalis respublikonų mano, kad svarbu, jog JAV teiktų pagalbą Izraelio kariuomenei kovoje su „Hamas“, palyginti su 20 proc. taip manančių demokratų.
Kita vertus, maždaug 6 iš 10 demokratų teigia, kad labai svarbu, jog JAV padėtų derėtis dėl nuolatinių paliaubų ir teiktų humanitarinę pagalbą palestiniečiams Gazos Ruože, 34 proc. respublikonų mano, kad JAV turėtų padėti susitarti dėl paliaubų, o 15 proc. respublikonų mano, kad JAV svarbu teikti humanitarinę pagalbą.
Pasak Ch. Taylor, JAV turėtų tik aktyviai stengtis sustabdyti Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) ir jo vyriausybės karinį atsaką.
„Mes nepakankamai stengiamės priversti izraeliečius šiek tiek sušvelninti savo veiksmus, nes manau, kad jie peržengia ribas“, – teigė Ch. Taylor.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Trumpo komanda pranešė apie grasinimus susprogdinti kelis jo ministrų kabineto narius
Keli naujosios Donaldo Trumpo administracijos nariai sulaukė grasinimų, įskaitant perspėjimus apie bombas, trečiadienį sakė išrinktojo prezidento atstovė. ...
-
Rumunijos prezidentas šaukia Aukščiausiąją nacionalinės gynybos tarybą
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis šaukia Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos (CSAT) posėdį, kuriame numatoma analizuoti galimą kišimąsi į rinkimų procesą. ...
-
Ko tikėtis iš gruodžio 1 dieną darbą pradedančios naujos sudėties EK?1
Strasbūre trečiadienį Europos Parlamentui (EP) patvirtinus Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) vadovaujamą naująją Europos Komisiją (EK), ši savo darbą oficialiai pradės gruodžio 1 dieną. ...
-
Izraelis ketina apskųsti TBT sprendimą dėl B. Netanyahu ir Y. Gallanto arešto orderių
Izraelis trečiadienį informavo Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kad ketina apskųsti jo išduotus premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir buvusio gynybos ministro Yoavo Gallanto (Joavo Galanto) arešto orderius. ...
-
Kremlius palankiai vertina Izraelio ir „Hezbollah“ susitarimą dėl paliaubų Libane1
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Izraelio ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo Libane. ...
-
D. Trumpas paskyrė atsargos generolą K. Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu dėl Ukrainos
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį paskelbė, kad į atsargą išėjusį generolą leitenantą Keithą Kelloggą (Kitą Kelogą) skiria specialiuoju Vašingtono pasiuntiniu derybose dėl karo Ukrain...
-
Nacionalinio saugumo patarėjas: J. Bidenas nedelsiant sieks paliaubų Gazoje1
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nacionalinio saugumo patarėjas pareiškė, jog trečiadienį jis iš naujo sieks paliaubų Gazos Ruože bei derybų dėl įkaitų paleidimo, Izraeliui bei teroristinei grupuotei „Hezbollah“ pasi...
-
D. Tuskas: Lenkija nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija sako esančios pasirengusios plėsti sankcijas Rusijai9
Švedijoje trečiadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai. ...
-
Vokietija nurodė dviem Rusijos žurnalistams palikti šalį, Maskva atsakė tuo pačiu2
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. ...