Valdžia – moterų rankose

Po pirmalaikių parlamento rinkimų suformuota nauja Vyriausybė, kuriai vadovauti pavesta Kristrún Frostadóttir. Prieš pat šv. Kalėdas ministrės pirmininkės kabinete šeimininkauti pradėjusi 36-erių socialdemokratė – ne tik jauniausia šalies istorijoje premjerė. Jos kabinete moterys užima daugumą postų – vadovaus net septynioms iš vienuolikos ministerijų.

K. Frostadóttir ir jos komanda papildė moteriškąją Islandijos valstybės lyderių kompaniją: rugpjūtį 56-erių Halla Tómasdóttir tapo naująja Islandijos prezidente, o rugsėjį metais jaunesnė Gudrún Karls Helgudóttir perėmė evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupės pareigas. Moterys vadovauja dar ir nacionalinei policijos tarnybai, prokuratūrai.

Prisimindama mitologiją Islandijos žiniasklaida naująją Vyriausybę jau praminė valkirijų valdžia – valkirijos buvo galingos deivės, kariūnių palydovės. Dažnai prisimenami ir vikingų laikai, kai moterys turėdavo viską spręsti pačios, kol vyrai būdavo išvykę į tolimus žygius. Ši istorinė paralelė su šiandiena įgauna naują prasmę – moterys vėl perima vadovavimą, tik šį kartą ne dėl vyrų stokos, o dėl savo kompetencijos ir lyderystės gebėjimų.

Naujoji premjerė K. Frostadóttir neakcentuoja savo lyties, nors būtent jos asmeninis indėlis lėmė, kad socialdemokratai parlamento rinkimuose surinko dvigubai daugiau balsų, nei turėjo, – 20,8 proc., tapdami stipriausia jėga Altingyje. Šis pasiekimas tapo dar įspūdingesnis žinant, kad Islandijos politinė sistema pastaraisiais metais pasižymėjo nestabilumu.

Ekonomistė išsiskiria pragmatišku požiūriu ir kuklumu. Rinkimų kampanijos metu ji į susitikimus su rinkėjais vykdavo su savo mažamete dukra – mažylė gimė 2023 m., kai politikė stojo prie socialdemokratų partijos vairo. Toks jos elgesys, laužantis tradicinius politinio elgesio standartus, pelnė daug simpatijų ir parodė, kad šeimos ir karjeros derinimas gali būti sėkmingas net aukščiausiuose politikos sluoksniuose.

K. Frostadóttir visai nepanaši į tipinę šiaurietę politikę, savo įvaizdžiu bandančią įdoryti, kad turi būti traktuojama taip pat rimtai kaip ir vyrai. Jos įvaizdyje nerasime pabrėžtino santūrumo, kuriuo pasižymėjo XX a. pabaigoje vis aktyviau aukštuosiuose politikos sluoksniuose pradėjusios reikštis Europos moterys. Islandijos žiniasklaida pastebėjo, kad pastaruoju metu K. Frostadóttir ėmė daugiau dėmesio skirti estetikai. Pavyzdžiui, rinkimų naktį ji vilkėjo puošnią „Polo Ralph Lauren“ palaidinę. Inauguracinėje ceremonijoje politikė pasipuošė itališko mados ženklo MSGM suknele – elegantiška, tačiau marginta ryškiais raštais, dėvėjo raudonus islandų kompanijos „Kalda“ batelius.

K. Frostadóttir ministrų kabinetas. / Islandijos Vyriausybės, H. Kolbeinso / AFP nuotr.

Lyčių lygybės lyderiai

Islandijos kelias į lyčių lygybę prasidėjo gerokai anksčiau nei daugelyje kitų šalių. Jau 1850 m. šalyje įvestas vienodas paveldėjimo teisių įstatymas vyrams ir moterims – revoliucinis žingsnis to meto kontekste. 1911 m., įsteigus Islandijos universitetą, moterims ir vyrams buvo suteiktos vienodos galimybės siekti aukštojo mokslo. Tuo pačiu metu moterims atsidarė kelias į valstybės tarnybą, įskaitant kunigų pareigas, – dar vienas precedento neturintis sprendimas to meto Europoje.

1915 m. Islandijos moterys gavo visas rinkimų teises – gerokai anksčiau nei daugelyje kitų Europos šalių. 1980 m. Vigdís Finnbogadottír tapo pirmąja demokratiškai išrinkta prezidente pasaulyje, įrodydama, kad Islandija gali būti pavyzdys kitoms valstybėms.

Šiandien beveik 90 proc. 20–64 metų moterų Islandijoje dirba – tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Nors lyčių lygybės klausimu islandai dar turi ką veikti: vyrai vis dar kontroliuoja kapitalą, finansų institucijas ir ekonomiką. Moterims tenka didžioji dalis rūpybos darbo, tokio kaip artimųjų priežiūra ar vaikų auginimas.

Iki 2027 m. bus surengtas referendumas dėl narystės ES. Speciali komisija vertins euro įvedimo pranašumus ir trūkumus.

Kontroversiškos temos

Naujoji Vyriausybė susiduria su rimtais ekonominiais iššūkiais, kurie reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Infliacija šalyje viršija 5 proc., todėl kova su kainų augimu yra svarbiausias kabineto prioritetas. K. Frostadóttir Vyriausybė taip pat siekia sumažinti palūkanų normas ir spręsti būsto prieinamumo problemas – šie ekonominiai iššūkiai tapo pagrindinėmis rinkimų kampanijos temomis. Niekur nedingo prieglobsčio politikos ir energetikos klausimai, dėl kurių spalį žlugo Bjarnio Benediktssono vadovaujama koalicija.

Tačiau viena naujosios Vyriausybės aktualizuota tema sulaukia ne ką mažiau dėmesio kaip ir moterų dominavimas: K. Frostadóttir žada kelti Islandijos narystės ES klausimą. Premjerė paskelbė, kad iki 2027 m. bus surengtas referendumas dėl narystės ES. Speciali komisija vertins euro įvedimo pranašumus ir trūkumus.

Šiuos planus aktyviai remia naujoji užsienio reikalų ministrė Thorgerdur Katrín Gunnarsdóttir, liberalios Reformų partijos lyderė, kuri, kaip tikimasi, vadovaus deryboms su Briuseliu.

Narystės ES klausimas Islandijoje buvo praradęs populiarumą. Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą islandų požiūris į ES narystę žymiai pasikeitė. Birželį atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. gyventojų pasisako už narystę. Nerimą kelia Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose ir galimi jos padariniai NATO ateičiai. Savo kariuomenės neturinti Islandija kariniu požiūriu labai priklauso nuo Jungtinių Valstijų, todėl šalies saugumo klausimai tampa vis aktualesni.

Naujosios Vyriausybės koalicija, kurią sudaro politinio centro partijos, parlamente turi tvirtą daugumą – 36 vietas iš 63. Ankstesnės valdančiosios partijos patyrė didelių nuostolių, o Kairiųjų žaliųjų judėjimas visai iškrito iš parlamento. Dabar Altingyje atstovaujama tik šešioms partijoms vietoj ankstesnių aštuonių. Šis pokytis, anot apžvalgininkų, rodo, kad rinkėjai buvo pasiruošę esminėms permainoms.

Vis dėlto ne visi islandai palaiko ES narystę. Dešinioji populistinė Centro partija, vadovaujama buvusio premjero Sigmunduro Davído Gunnlaugssono, surinko įspūdingus 12 proc. balsų. Būtent jo Vyriausybė 2015 m. atsiėmė Islandijos paraišką dėl narystės ES. Šis sprendimas buvo priimtas po ilgų diskusijų dėl žuvininkystės politikos ir banginių medžioklės.

Ankstesnės derybos su ES žlugo dėl kelių pagrindinių priežasčių. Islandija, kurios daugiau nei pusę eksporto sudaro žuvis ir jūrų gėrybės, nenorėjo paklusti centralizuotoms ES žvejybos kvotoms. ES parlamentas taip pat reikalavo uždrausti banginių medžioklę – tradicinę, nors ir kontroversišką Islandijos ekonomikos šaką. Naujoji Vyriausybė jau paskelbė planus peržiūrėti banginių medžioklės įstatymą, ypatingą dėmesį skiriant gyvūnų apsaugos aspektams.