Šeštadienį vakare telefonu duodamas interviu televizijai „Fox News“, D. Trumpas absurdišku pavadino „The Washington Post“ straipsnį, kuriame reiškiami įtarimai, kad prezidentas labai stengėsi nuslėpti savo derybų su V. Putinu turinį ir net konfiskavo savo vertėjo užrašus bei liepė jam neaptarinėti to, kas buvo pasakyta.

D. Trumpas sakė, kad pokalbis su V. Putinu Helsinkyje 2018 metų liepą buvo puikus.

Paklaustas, kodėl neskelbiamos beveik dvi valandas trukusio pokalbio detalės, D. Trumpas atsakė: „Kalbėjausi kaip ir kiekvienas prezidentas. Susėdi su įvairių šalių prezidentais... Mes kalbėjomės apie Izraelį ir Izraelio apsaugojimą, ir daug kitų dalykų... Nieko neslepiu, negalėčiau mažiau (dėl to) rūpintis. Noriu pasakyti, (kad) tai taip absurdiška.“

„Bet kas būtų galėjęs klausytis to susitikimo, tas susitikimas prieinamas bet kam“, – pridūrė jis.

Kaip rašė „The Washington Post“, nėra jokių detalių įrašų apie D. Trumpo asmeninius pokalbius su V. Putinu, įvykusius penkiose vietose per pastaruosius dvejus metus.

Laikraštis kaip savo šaltinius citavo neįvardytus dabartinius ir buvusius vyriausybės pareigūnus.

„Fox“ paklaustas apie V. Putiną, D. Trumpas sakė, kad nebuvo rasta „jokio slapto susimokymo“ tarp jo 2016 metų rinkimų kampanijos ir Rusijos, kad jis buvo geresnis kandidatas į prezidentus už demokratę Hillary Clinton (Hilari Klinton), kad JAV ekonomika yra „stipriausia pasaulyje“ ir kad „The Washington Post“ yra „iš esmės „Amazon“ lobistas“, nes abi kompanijos priklauso milijardieriui Jeffui Bezosui (Džefui Bezosui).

Grėsmė nacionaliniam saugumui?

D. Trumpas taip pat užsipuolė ankstesnį laikraščio „The New York Times“ pranešimą, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) buvo pradėjęs kotržvalgybinį tyrimą, skirtą išsiaiškinti, ar prezidentas nedirbo Rusijos naudai bei kenkdamas JAV interesams.

Atliekant tyrimą, žvalgybos pareigūnai turėjo įvertinti, ar D. Trumpas kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui; taip pat buvo siekiama nustatyti, ar prezidentas Rusijos naudai veikė sąmoningai, ar galbūt buvo paveiktas Maskvos, jam to nesuvokiant.

Bet kas būtų galėjęs klausytis to susitikimo, tas susitikimas prieinamas bet kam.

Vėliau šis tyrimas buvo įtrauktas į specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV 2016 metų rinkimus ir galimo slapto susimokymo su D. Trumpo kampanija.

„Fox“ paklausė prezidento, ar jis kada nors dirbo Rusijai. „Galvoju, kad tai labiausiai įžeidžiamas dalykas, kokio manęs kada nors buvo paklausta“, – pareiškė jis, bet tiesiogiai į klausimą neatsakė.

„The New York Times“ pranešimą jis pavadino „labiausiai įžeidžiamu straipsniu“ ir pridūrė: „Jei perskaitytumėt straipsnį, pamatytumėt, kad jie absoliučiai nieko nerado.“

Viešumoje nėra pasirodę jokių įrodymų, kad D. Trumpas palaikė slaptus kontaktus su Rusijos pareigūnais ar vadovavosi jų nurodymais, rašė „The New York Times“.

Pasak laikraščio, FTB agentams ir kai kuriems aukščiausio lygio pareigūnams įtarimų dėl D. Trumpo ryšių su Rusija kilo 2016 metais prezidento rinkimų kampanijos metu, tačiau tuo metu tyrimas nebuvo pradėtas, nes nežinota, kaip atlikti tokį opų ir svarbų tyrimą, teigė šaltiniai.

Tačiau D. Trumpui 2017 metų gegužę atleidus FTB direktorių Jamesą Comey (Džeimsą Komį), kuris atsisakė nutraukti tyrimą dėl Rusijos, žvalgybos tarnybos pradėjo tyrimą, buvo rašoma straipsnyje.

R. Muelleris apkaltino 33 žmones ir jau nuteisė kai kuriuos prezidento aplinkos žmones.

„The New York Times“ teigė, jog neaišku, ar R. Muelleris tebesiaiškina kontržvalgybos aspektą.

Prezidento advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džulianis) laikraščiui pareiškė, kad tyrimas buvo pradėtas prieš pusantrų metų ir kad iki šiol nebuvo paskelbta jokių viešų išvadų, todėl akivaizdu, jog „jie nieko nerado“.

Pats D. Trumpas irgi ne kartą ryžtingai neigė buvus kokių nors slaptų susitarimų su rusais.