Šį sprendimą ESBO iš karto pasmerkė.

Apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ Aukščiausiasis teismas pripažino 56-erių Vadymą Holdą kaltu ir nuteisė jį 14 metų kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, sakoma Rusijos generalinės prokuratūros pranešime.

ESBO pasmerkė tai kaip „šiurkštų dalyvaujančių valstybių įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę pažeidimą“ ir paragino nedelsiant paleisti V. Goldą ir kitus du įkalintus ESBO pareigūnus.

Trys Ukrainos piliečiai, ESBO specialiosios stebėsenos misijos šioje šalyje nariai – V. Holda, Maksymas Petrovas ir Dmytro Šabanovas – nuo 2022 metų yra sulaikyti Rusijos kontroliuojamose teritorijose.

ESBO vykdė specialiąją stebėsenos misiją Ukrainoje nuo 2014-ųjų, tačiau sustabdė savo darbą netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą 2022-aisiais.

Neginkluotai civilinei misijai buvo pavesta stebėti ir pranešti apie saugumo padėtį bei remti kariaujančių šalių dialogą.

ESBO paskelbė keletą ataskaitų, kuriose kalbama apie galimus rusų ginkluotųjų pajėgų įvykdytus nusikaltimus ir įtariamus nusikaltimus žmoniškumui.

D. Šabanovas ir M. Petrovas 2022 metų rugsėjį buvo nuteisti 13 metų laisvės atėmimo bausmėmis už įtariamą valstybės išdavystę po uždarų teismo procesų apsišaukėliškoje „Luhansko liaudies respublikoje“.

ESBO ne kartą ragino paleisti šiuos vyrus, pabrėždama, kad jie „sulaikyti neteisėtai ir vis dar naudojasi funkcine teisine apsauga kaip ESBO darbuotojai“, o jų sulaikymas „nesuderinamas su ESBO įsipareigojimais Rusijai“, kuri yra ESBO narė.

„Nesiliausiu dėti pastangų ir darysiu viską, kas įmanoma, kad Vadymas, Maksymas ir Dmytro grįžtų namo pas savo šeimas ir artimuosius“, –penktadienį pareiškė ESBO generalinė sekretorė Helga Schmid (Helga Šmid).

Rusijos prokurorai teigė, kad misijos saugumo padėjėjas V. Holda „vykdė žvalgybinę veiklą užsienio žvalgybos naudai“.

Socialiniame tinkle paskelbtame pareiškime teigiama, kad jis „rinko duomenis apie pramoninius objektus, kuriems vėliau buvo smogta raketomis“ ir priduriama, kad atakos padarė „beveik 100 mln. rublių (1,01 mln. eurų) žalą“.