Žmonės teigia praradę pasitikėjimą „H&M“ parduotuvių tinklu, nusivylę ir net pasišlykštėję viena sakančia, o kita darančia gigante. Tyrimo duomenimis, nuo 2013 m. HM kasmet tiesiai  į krosnį sumetė mažiausiai 12 tonų naujų drabužių per metus.  Daiktų perdirbimas ir energijos taupymas Švedijos gyventojams yra labai svarbus, tad nusivylimas ekologiją propagavusiu tinklu yra didžiulis.

Situacija darbo rinkoje įtempta

Švedijos vyriausybė pristatė ateinančių metų biudžetą, maloniai nustebinusį daugiavaikes šeimas, pensininkus ir bedarbius. Jų piniginės papilnės jau nuo sausio mėnesio. Pensininkams sumažinti mokesčiai, padidinti vaiko pinigai, alimentai.

Tačiau iš kur vyriausybė paims šiuos pažadėtus 30 mlrd. kronų? Valdantieji socialdemokratai vėl atsisuko į smulkųjį ir vidutinį verslą kaip į pagrindinį pajamų šaltinį mažinant augančią ekonominę nelygybę šalyje.

Skaičiuojama, kad šiemet valstybės ekonomikos prieaugis sieks 2,8 proc. ir atitinkamai mažės iki 2020 m. –  tada prieaugio tikimasi tik 1,5 proc. Bedarbystė šalyje siekia 6,6 proc., spėjama, kad iki 2019 m. ji sumažės iki 6,2 proc.

Tačiau nedirbančių žmonių skaičius vėliau vėl kils, prognozuoja ekspertai. Darbo rinkos situacija įtempta, šalyje trūksta specializuotos darbo jėgos.

Ateityje senjorai nesudurs galo su galu

Švedijos pensijų sistema laikoma pavyzdžiu daugelyje Europos valstybių, bet prognozuojama, kad ateities senjorai susidurs su tamsiąja šios sistemos puse. „Swedbankas“ apskaičiavo šiuo metu dirbančių 35 metų asmenų būsimas pensijas. Pavyzdžiui, medicinos slaugės ir pardavėjai, dirbę visą gyvenimą visu etatu ir mokėję mokesčius, sulaukę pensijos nesudurs galo su galu.

Švedijos pensijų sistema laikoma pavyzdžiu daugelyje Europos valstybių, bet prognozuojama, kad ateities senjorai susidurs su tamsiąja šios sistemos puse.

„Swedbankas“ skaičiuoja, kad vieno žmogaus pragyvenimas tuo metu šalyje sieks 1 220 eurų per mėnesį, o pagal esamą pensijų sistemą ir slaugių bei pardavėjų atlyginimus, pastarieji gaus tik 1170 eurų. Tai yra 50 eurų per mėnesį mažiau nei minimalūs pragyvenimo poreikiai.

Šiandienos vidurinių mokyklų mokytojai ir sunkvežimių vairuotojai per savo darbo metus pensijai sukaups ne daugiau nei minimaliam pragyvenimui. 

Bankų klientai nepatenkinti

Švedijos bankų klientai vis dažniau reiškia nepasitenkinimą bankais. Didieji šalies bankai įvardijami kaip mažiausiai klientais besirūpinantys ir neįsiklausantys į jų poreikius.

Atlikus apklausas pamatyta aiški tendencija – nepasitenkinimas bankais gerokai išaugo. Didieji bankai per daug dėmesio skyrė internetinėms savitarnos funkcijoms, o klientams atrodo, kad jie negauna aptarnavimo, už kurį moka. Geriausią įvertinimą iš Švedijos gyventojų gavo mažesni vietiniai bankai. Čia klientai jaučiasi pamatyti ir išgirsti, tai, ko internetinis aptarnavimas nesuteikia.

Bankas „Nordea“ prarado ypač daug klientų, nusprendęs savo centrinę būstinę iškelti į Suomiją, kad nereikėtų mokėti vyriausybės nustatyto mokesčio kaupiamajam kapitalui įvykus bankų krizei. Švedijos žmonės šiuo banko žingsniu labai pasipiktinę, teigia keisiantys banką, bet, sprendžiant iš anksčiau buvusių bankų skandalų, švedai įsivaizduoja, kad pakeisti banką sudėtinga, todėl pasipiktina, pakalba, bet banko nekeičia.

Laukiama NT burbulo sprogimo

Švedijos statybų sektorius perėjo nuo grandiozinių planų ir užmojų statyti iki realių darbų. Aplink didžiuosius miestus stūkso statybiniai kranai. Darbo jėgos trūksta, terminų nesilaikoma, profsąjungos intensyviai dirba su užsienio rangovais stengdamosi išlaikyti kolektyvinių sutarčių numatytą užmokesčio lygį ir neišbalansuoti rinkos.

Vis dažniau sumirga antraštės apie galimą nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, bet ekspertai linkę dėl to pasiginčyti. Švedijoje statoma per daug naujų būstų, tai gali lemti nekilnojamojo turto kainos mažėjimą, bet drastiško kritimo niekas neprognozuoja.

Žvelgiant į šalies situaciją, matyti, kad iki 2025 m. didžiausią gyventojų prieaugio dalį sudarys atvykėliai ir čia gimsiantys jų vaikai iš ne Europos Sąjungos šalių.  Paprastai jiems būna sunkiau įeiti į darbo rinką ir sau leisti naujos statybos būstą, todėl teigiama, kad naujų būstų dauguma tiesiog neįpirks.

Didžiuosiuose miestuose nekilnojamojo turto kainos neturėtų kristi. Butas Stokholme gali kainuoti net 60 proc. daugiau nei butas Kopenhagoje. Net ir antras pagal dydį Švedijos miestas Geteborgas lenkia Danijos sostinės būstų kainas.

„Volvo“ didina pardavimus

Švedijos simboliu tapę „Volvo“ automobiliai populiarūs visame pasaulyje, vasaros mėnesiais „Volvo Cars“ deklaravo 15,5 proc. geresnį pardavimą užsienyje.  JAV pardavimų rezultatai pagaliau pavirto į pliusą po kurį laiką jausto sumažėjusio amerikiečių susidomėjimo „Volvo“. Kinijoje šių švediškų automobilių pardavimas išaugo 26 proc., o Švedijoje – net  49 proc. Vien per rugpjūčio mėnesį gamykla pardavė beveik 38 tūkst. automobilių į visas pasaulio šalis.

Švedijos vyriausybė pakartotinai svarsto mokesčių lengvatas ir kompensacijas gyventojams, perkantiems moderniausius, mažiausiai orą teršiančius automobilius. Siūlomi skaičiai jau tokie dideli, kad galima drąsiai vadinti esminiu pasirinkimo faktu perkant automobilį.

Tuo pat metu mokesčiai už senesnio modelio dyzelinu varomus automobilius bus gerokai didinami.

Imigracija darbo galimybių nepaveikia

Statistika rodo, kad 7 iš 10 į Švediją atvykusių žmonių turi darbą po penkerių metų, bet darbo rinkoje įsitvirtina mažiau kaip pusė. Tyrimas atliktas imant 1990–2014 m. atvykusius asmenis.

Įsitvirtinęs Švedijos darbo rinkoje atvykėlis turėtų per metus uždirbti bent jau pusę vidutinių pajamų, kokias uždirba Švedijoje gimęs 45 metų asmuo. Po 15 metų gyvenimo Švedijoje tokių įsitvirtinusių atvykėlių yra 80 proc.

Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, atvykėlių integracija ir įsitvirtinimas šalies darbo rinkoje yra ilgų metų procesas. Švedijoje gimę asmenys nerimauja, kad didelė imigracija į šalį sumažina jų galimybes rasti darbą, bet tyrimas tai užtikrintai paneigė.

Imigracija švediškai kalbančiam vietiniam žmogui darbo galimybių nepaveikia. Tyrimas taip pat parodė, kad  smulkieji verslininkai paprastai yra pirmasis atvykėlių vedlys į darbo rinką.