Ekonomistas: kitų metų pabaigoje tikimės 1,5 proc. ECB palūkanų normos

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, ketvirtą kartą šiais metais apkarpė bazines palūkanas ketvirčiu procentinio punkto.

Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 25 baziniais punktais iki 3,0 procento.

Kartu tiek pat mažėja refinansavimo palūkanų norma – nuo 3,4 proc. iki 3,15 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – nuo 3,65 proc. iki 3,4 procento.

Pakeitimai įsigalios gruodžio 18-ąją.

Sprendimas atitiko prognozes, didžiajai daugumai ekonomistų teigiant, jog prielaidų agresyvesniam pinigų politikos švelninimui šiuo metu nėra.

Po ECB Valdančiosios tarybos posėdžio išplatintame pranešime paaiškinama, jog sprendimas grindžiamas atnaujintu infliacijos perspektyvų, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos transmisijos stiprumo vertinimu.

„Dauguma bazinės infliacijos rodiklių rodo, kad infliacija tvariai nusistovės ties nustatytu 2 proc. tikslu vidutinės trukmės laikotarpiui. Vidaus infliacija sulėtėjo, tačiau tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad darbo užmokestis ir kainos tam tikruose sektoriuose vis dar gerokai vėluoja prisitaikyti prie praeityje padidėjusios infliacijos“, – teigiama pranešime.

Eurostato negalutiniais duomenimis, bazinė metų infliacija euro zonoje, skaičiuojama atmetus maisto produktų, alkoholio, tabako ir energijos kainų pokyčius, į kurią orientuojasi ECB, nustatydamas bazines palūkanas, praėjusį mėnesį nepakito – 2,7 proc., tačiau bendra mėnesio infliacija spartėjo nuo 2,0 proc. spalį iki 2,3 proc. lapkritį.

Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai dabar tikisi, kad bazinės palūkanos euro zonoje bus karpomos 25 baziniais punktais per kiekvieną jų svarstymą iki birželio, todėl pagrindė palūkanų norma gali per pusmetį pasiekti neutralų 2 proc. lygį.

Kelionės nevyksta pagal planą, todėl skubėti išleisti sutaupytas paskolų įmokų sumas dėl sumažėjusių palūkanų išleisti skubėti nereikėtų.

ECB atnaujintomis prognozėmis, šiemet infliacija euro zonoje sudarys 2,4 proc., kitąmet mažės iki 2,1 proc., 2026-aisiais – iki 1,9 proc., tačiau 2027 metais gali spartėti iki 2,1 procento. Tikėtina bazinė metų infliacija – atitinkamai 2,9 proc., 2,3 proc., 1,9 proc. ir taip pat 1,9 procento.

Euro zonos ekonomikai ECB pranašauja augimą 0,7 proc. šiais metais, 1,1 proc. – ateinančiais metais, 1,4 proc. – 2026-aisiais ir 1,3 proc. 2027 metais.

Šią žinią pakomentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„ECB sumažino bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Viskas kaip ir laukta. Bet tai dar net ne palūkanų mažinimo kelionės vidurys. Šiemet ECB bazines palūkanų normas sumažino nuo 4 iki 3 proc. Kitų metų pabaigoje SEB grupėje tikimės mažesnės negu 2 proc. ECB bazinės palūkanų normos (jeigu tiksliai, tai 1,5 proc.), nes padėti euro zonos ekonomikai kitąmet reikės (2025 m. euro zonos BVP augimo prognozė sumažinta iki 1,1 proc., o šių metų iki 0,7 proc.). Beje, kelionės nevyksta pagal planą, todėl skubėti išleisti sutaupytas paskolų įmokų sumas dėl sumažėjusių palūkanų išleisti skubėti nereikėtų.

ECB šiemet savo palūkanų mažinimo tempu neišsiskyrė. Pavyzdžiui, Švedijos ar Čekijos centriniai bankai palūkanas mažino sparčiau. Bet Norvegijos ar Lenkijos centriniai bankai šiemet palūkanų normų dar nelietė. FED, jeigu palūkanas sumažins kitą savaitę, šiemet taip pat bus palūkanas pakeitęs 1 proc. punktu kaip ir ECB.“, – rašė jis savo feisbuko paskyroje.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių