- „Kauno diena“, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, ketvirtą kartą šiais metais apkarpė bazines palūkanas ketvirčiu procentinio punkto.
Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 25 baziniais punktais iki 3,0 procento.
Kartu tiek pat mažėja refinansavimo palūkanų norma – nuo 3,4 proc. iki 3,15 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – nuo 3,65 proc. iki 3,4 procento.
Pakeitimai įsigalios gruodžio 18-ąją.
Sprendimas atitiko prognozes, didžiajai daugumai ekonomistų teigiant, jog prielaidų agresyvesniam pinigų politikos švelninimui šiuo metu nėra.
Po ECB Valdančiosios tarybos posėdžio išplatintame pranešime paaiškinama, jog sprendimas grindžiamas atnaujintu infliacijos perspektyvų, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos transmisijos stiprumo vertinimu.
„Dauguma bazinės infliacijos rodiklių rodo, kad infliacija tvariai nusistovės ties nustatytu 2 proc. tikslu vidutinės trukmės laikotarpiui. Vidaus infliacija sulėtėjo, tačiau tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad darbo užmokestis ir kainos tam tikruose sektoriuose vis dar gerokai vėluoja prisitaikyti prie praeityje padidėjusios infliacijos“, – teigiama pranešime.
Eurostato negalutiniais duomenimis, bazinė metų infliacija euro zonoje, skaičiuojama atmetus maisto produktų, alkoholio, tabako ir energijos kainų pokyčius, į kurią orientuojasi ECB, nustatydamas bazines palūkanas, praėjusį mėnesį nepakito – 2,7 proc., tačiau bendra mėnesio infliacija spartėjo nuo 2,0 proc. spalį iki 2,3 proc. lapkritį.
Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai dabar tikisi, kad bazinės palūkanos euro zonoje bus karpomos 25 baziniais punktais per kiekvieną jų svarstymą iki birželio, todėl pagrindė palūkanų norma gali per pusmetį pasiekti neutralų 2 proc. lygį.
Kelionės nevyksta pagal planą, todėl skubėti išleisti sutaupytas paskolų įmokų sumas dėl sumažėjusių palūkanų išleisti skubėti nereikėtų.
ECB atnaujintomis prognozėmis, šiemet infliacija euro zonoje sudarys 2,4 proc., kitąmet mažės iki 2,1 proc., 2026-aisiais – iki 1,9 proc., tačiau 2027 metais gali spartėti iki 2,1 procento. Tikėtina bazinė metų infliacija – atitinkamai 2,9 proc., 2,3 proc., 1,9 proc. ir taip pat 1,9 procento.
Euro zonos ekonomikai ECB pranašauja augimą 0,7 proc. šiais metais, 1,1 proc. – ateinančiais metais, 1,4 proc. – 2026-aisiais ir 1,3 proc. 2027 metais.
Šią žinią pakomentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„ECB sumažino bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Viskas kaip ir laukta. Bet tai dar net ne palūkanų mažinimo kelionės vidurys. Šiemet ECB bazines palūkanų normas sumažino nuo 4 iki 3 proc. Kitų metų pabaigoje SEB grupėje tikimės mažesnės negu 2 proc. ECB bazinės palūkanų normos (jeigu tiksliai, tai 1,5 proc.), nes padėti euro zonos ekonomikai kitąmet reikės (2025 m. euro zonos BVP augimo prognozė sumažinta iki 1,1 proc., o šių metų iki 0,7 proc.). Beje, kelionės nevyksta pagal planą, todėl skubėti išleisti sutaupytas paskolų įmokų sumas dėl sumažėjusių palūkanų išleisti skubėti nereikėtų.
ECB šiemet savo palūkanų mažinimo tempu neišsiskyrė. Pavyzdžiui, Švedijos ar Čekijos centriniai bankai palūkanas mažino sparčiau. Bet Norvegijos ar Lenkijos centriniai bankai šiemet palūkanų normų dar nelietė. FED, jeigu palūkanas sumažins kitą savaitę, šiemet taip pat bus palūkanas pakeitęs 1 proc. punktu kaip ir ECB.“, – rašė jis savo feisbuko paskyroje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę degalų kainos šalyje sumažėjo
Pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos sumažėjo – benzinas atpigo 0,3 proc., o dyzelinas – 0,2 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Gruodį – paskutinis pasispardymas: kitąmet kainos kils?
Kalėdų dovanoms šiemet lietuviai netaupys: kas penktas planuoja išleisti daugiau nei 200 eurų. Per dešimtmetį tokią sumą numačiusių gyventojų dalis išaugo net penkis kartus. Kitąmet ekonomistai prognozuoja, kad kainos vidu...
-
80 proc. valstybės žemės pardavimo pajamų siūloma skirti Gynybos fondui
Seimas spręs, ar keisti dirbamos valstybinės žemės pardavimo tvarką. Pagal ją 80 proc. pajamų už parduotus sklypus patektų į Valstybės gynybos fondą. ...
-
Seimas nutarė: už paramą valstybei ginkluote nereikės mokėti PVM
Įvairi karinė technika, ginkluotė, valstybei teikiama kaip parama, nebus apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). ...
-
Izgorodinas: kitais metais augs bendros lietuvių išlaidos kelionėms, signalų, kad kainos mažės, nėra
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos turistų išlaidų užsienyje slankusis keturių ketvirčių vidurkis siekė rekordines aukštumas – 281 mln. eurų, ir buvo...
-
Ministrė Jakubauskienė: ieškosime geresnės valstybinės ir privačios medicinos partnerystės2
Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada ieškoti galimybių, kaip geriau bendradarbiauti valstybinėms ir privačioms medicinos įstaigoms. ...
-
Paluckas: 2025 metų valstybės biudžeto pajamos augs apie 30 mln. eurų
Kadenciją baigiančios Vyriausybės parengtas 2025-ųjų valstybės biudžeto projektas bus koreguojamas minimaliai – jo pajamos didės apie 30 mln. eurų, sako paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas. ...
-
Savickas: matėme, kad Lietuva savo pozicija daug kur išsišoko6
Paskirtasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas kadenciją baigusių konservatorių Vyriausybės poziciją Kinijos atžvilgiu vadina išsišokimu ir siūlo laikytis vienodos pozicijos su Europos Sąjunga bei kitais strateginiais partn...
-
Sysas: valdžia sieks sukurti nuomai skirtų savivaldos būstų programą
Siekiant didinti būsto prieinamumą, naujoji valdžia sieks skatinti nuomai skirtų savivaldybės būstų statybą, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. ...
-
Savickas: stambių investicijų reglamentavimas galėtų priminti taisykles gynybos pramonei
Paskirtasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad valstybei svarbios stambios investicijos galėtų būti reglamentuojamos panašiai kaip saugumo pramonės projektai, kurių reguliavimas atlaisvintas šiemet. ...