Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, sakoma Bendrijos pranešime.

Be to, bus ribojama Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei valstybinėms institucijoms.

„Naujos tikslinės ekonominės sankcijos apima draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti bet kam Baltarusijoje įrangą, technologijas arba programinę įrangą, kurių pirminė naudojimo paskirtis – stebėsena arba ryšių internetu arba telefonu perėmimas, taip pat dvigubos paskirties prekes ir technologijas, skirtas naudoti kariuomenei arba nurodytiems asmenims, subjektams ar institucijoms Baltarusijoje“, – sakoma ES Tarybos paskelbtame pranešime.

Vėliau ketvirtadienį išsamios sankcijų sąlygos buvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

Reglamente nurodoma, kad draudimas importuoti arba tranzitu per Baltarusiją gauti naftos produktus ir kalio trąšas bus taikomas susitarimams, sudarytiems po birželio 25 dienos. Taigi, ES sankcijos nebus taikomos šiuo metu galiojantiems kontraktams dėl naftos produktų ar kalio trąšų pirkimo iš Baltarusijos.

„Nustatyti draudimai nedaro poveikio sutarčių, sudarytų iki 2021 metų birželio 25 dienos, arba papildomų sutarčių, reikalingų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui“, – rašoma dokumente.

Plataus masto atsakas

Šios ekonominės sankcijos yra plačiausio masto kada nors Baltarusijai taikytos poveikio priemonės. Jos buvo įvestos kilus Vakarų šalių pasipiktinimui, kai A. Lukašenka gegužės pabaigoje pasiuntė naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Pirmadienį Bendrija paskelbė sankcijas dar 86 asmenims ir subjektams dėl keleivinio lainerio nutupdymo ir Minsko režimo platesnių represijų prieš opoziciją.

Baltarusiją dideli neramumai krėtė kelis mėnesius po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.

Nuo šios krizės pradžios ES paskelbė iš viso keturis sankcijų Baltarusijos režimui paketus, neskaitant ketvirtadienį įvestų naujų priemonių. Suvaržymai taikomi iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų.

Pirmadienį sankcijas Minskui taip pat išplėtė JAV; jų pavyzdžiu neilgai trukus pasekė Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Be to, ES praeitą mėnesį uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į Bendrijos šalis ir paragino savo oro vežėjus nesinaudoti Baltarusijos oro erdve.

Tačiau A. Lukašenka iki šiol atsisako nusileisti Vakarų spaudimui ir ketvirtadienį perspėjo, kad dalyje šalies gali būti įvesta karo padėtis, siekiant išvengti ekonomikos nuosmukio dėl sankcijų poveikio.

Paveiks Lietuvą

Sankcijos paveiks vieną Baltarusijos kalio trąšų gamyklą „Belaruskalij“, kuri yra viena didžiausių šios produkcijos gamintojų pasaulyje, tačiau nuo jų nukentės ir Klaipėdos uostas bei „Lietuvos geležinkeliai“.

Dalies krovinių neteks baltarusiškas trąšas Klaipėdos uoste kraunantis Birių krovinių terminalas, kurio kalio chlorido krovos apimtys siekė 10–11 mln. tonų per metus.

„Negalime taikyti sankcijų ir galvoti, kad šitos sankcijos niekaip mūsų nepalies. Taip, jos paliečia, bet tiktai dėl to jos tampa skausmingos ir režimui“, – žurnalistams Briuselyje prieš ES šalių vadovų susitikimą sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

2020 metais Baltarusija eksportavo kalio trąšų už 2,41 mlrd. JAV dolerių (apie 2,02 mlrd. eurų pagal dabartinį kursą), ir ši apyvarta buvo 13 proc. mažesnė nei 2019 metais. Tačiau pačių eksportuojamų trąšų kiekis per šį laikotarpį išaugo 14,7 proc. – iki 7,14 mln. tonų, skaičiuojant pagal 100 proc. veikliosios medžiagos ekvivalentą.

2020 metų pradžioje strigus naftos tiekimui iš Rusijos, Baltarusijoje pagamintų naftos produktų eksportas, palyginus su padėtimi ankstesniais metais, sumažėjo 19,4 proc. – iki 8,49 mln. tonų. Šio eksporto vertė buvo mažesnė 47,2 proc. – 2,75 mlrd. dolerių (2,3 mlrd. eurų). Vis dėlto šiais metais baltarusiškų naftos produktų eksportas, taip pat į Europos Sąjungos šalis, reikšmingai didėjo. Baltarusijos statistikos tarnybos „Belstat“ duomenimis, nuo šių metų pradžios iki balandžio naftos produktų eksportas, palyginus su padėtimi per tą patį laikotarpį 2020 metais, išaugto 1,9 karto – iki 3,39 mln. tonų. Eksportas į ES šalis sudarė 1,91 mln. tonų ir išaugo 6,4 karto.