ES lyderiai ketvirtadienį Briuselyje sprendžia, kaip išvengti ekonominės katastrofos. Jie sutarė padėti skolų prislėgtai Graikijai. Tai bus padaryta augant nerimui, kad šios šalies krizė gali išplisti regione ir pažeisti kitas euro zonos valstybes.

Žada nepalikti likimo valiai

Vienos dienos viršūnių susitikimas, kurio pradžia dėl smarkaus snygio, užklupusio beveik visą Europą, buvo atidėta iki 11 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos laiku), vyksta ne toje vietoje, kur paprastai rengiami Bendrijos vadovų susitikimai.

ES pirmininkaujanti Ispanija trečiadienį paskelbė, kad Bendrijos narės padės Graikijai spręsti jos skolų krizę, kuri kelia grėsmę kitoms euro zonos valstybėms, turinčioms didelį biudžeto deficitą.

„Mes turime paremti Graikiją, tai akivaizdu. Europa ir Eurogrupė tai padarys“, - sakė Ispanijos vyriausybės vadovas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero. Šis pareiškimas buvo skirtas finansų rinkoms nuraminti. Konkrečių pagalbos priemonių ES lyderiai kol kas neskelbia.

Ketvirtadienio susitikimas tapo savotišku kovos krikštu Europos Vadovu Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy. Politikas pareiškė, kad Graikijai paprašius ES skirs jai finansinę paramą. Tačiau Atėnai to kol kas neprašo, nors vyriausybei reikia maždaug 53 mlrd. eurų biudžeto deficitui padengti ir 300 mlrd. eurų vertės skoloms aptarnauti.

Investuotojai būgštauja

Kaip sakė savo pavardžių nenorėję skelbti diplomatai, tam tikras skaičius valstybių pristatys deklaraciją, kurioje reiškiama parama Graikijai. Tai veikiausiai bus bendrų principų pareiškimas, nors biržų analitikai vis dar nori pamatyti negailestingą statistiką.

Daugiau konkrečių detalių veikiausiai paaiškės pirmadienį po 16-os euro zonos valstybių finansų ministrų susitikimo Briuselyje.

„SJS Markets Ltd“ Honkonge vyriausiasis investicijų strategas Dariuszas Kowalczyckas sakė, jog investuotojai būgštauja, kad ES viršūnių susitikimas baigsis tik politine deklaracija, o ne konkrečiu pagalbos Graikijai planu.

Tarptautinėms rinkoms nerimaujant dėl Graikijos problemų, euro vertė nuo gruodžio pradžios smuko maždaug 10 proc.

Nestabili padėtis ir Graikijos viduje. Šią savaitę Atėnuose streikavo valstybės tarnautojai. Jie baiminasi, kad vyriausybės paskelbta griežtos ekonomijos programa nusmukdys pragyvenimo lygį. Demonstrantai reikalavo, kad už krizę mokėtų stambus kapitalas, o ne paprasti graikai.

Atsakomybė tenka visiems

Kitos valstybės supranta, kad padėtis Graikijoje kelia grėsmę visai euro zonai, todėl atsakomybę turi pademonstruoti visi jos nariai. Stipriausi euro zonos ūkiai Prancūzija ir Vokietija drauge rengia pareiškimą dėl politinės paramos Atėnams, sakė vienas prancūzų diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Svarstomos įvairios pagalbos suteikimo Graikijai galimybės, pavyzdžiui, dvišalė finansinė pagalba iš kai kurių euro zonos valstybių, kredito linijos skyrimas, paskolų garantijų suteikimas ar šalies obligacijų pirkimas, sakė vienas diplomatas.

ES valstybės laikosi skirtingų pozicijų dėl galimo Tarptautinio valiutos fondo dalyvavimo paramoje. Kai kurios euro zonos valstybės nuogąstauja, kad tai būtų politinė katastrofa vieningai Europos valiutai.

Paryžius ir Berlynas nori, kad Europos deklaracija apsiribotų tikslų ir ketinimų įvardijimu, o konkretus veiksmų planas būtų parengtas vėliau, sakė vienas prancūzų diplomatas ir pridūrė, jog Vokietija išreiškė nepritarimą konkrečioms detalėms.

„Visos Europos šalys susiduria su biudžeto problemomis ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, nelengva įtikinti žmones, kad jie turi padėti Graikijai“, - sakė vienos Europos valstybės vyriausybės pareigūnas.

ES viršūnių susitikimo darbotvarkėje daug dėmesio skiriama ir Ispanijai bei Portugalijai, kur krizė vis dar tęsiasi. Ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys rodo, kad Ispanijos ekonomika praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį smuko 0,1 procento. Ji vienintelė iš didžiųjų Europos ekonomikų dar neišbridusi iš recesijos.

Dešimties metų planas

ES lyderiai Briuselyje taip pat svarsto strategiją „ES 2020“, kuri turėtų tapti savotišku kelrodžiu valstybių blokui brendant iš krizės. Ekspertai, prisimindami Lisabonos sutartį, atsargiai vertina politikų optimizmą.

Dabartinis ES ekonominis planas - Lisabonos sutartis - baigė galioti praėjusių metų gruodį. Šis dokumentas buvo vadinamas nevykusiu, nes jo įsigaliojimas užtruko, o valstybės nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų. Ekspertai baiminasi, kad „ES 2020“ sulauks panašaus likimo.

Artimiausio dešimtmečio strategijos svarstymuose aktyviai dalyvauja ir Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

„Buvome pakviesti aptarti... klausimus, susijusius su kuriamos strategijos finansavimu, valdymu ir prioritetais. Pristatysime Lietuvos interesus, - sakė premjeras. - Šia strategija siekiama padėti ES atsigauti po ekonomikos krizės ir paspartinti žiniomis bei efektyviu resursų panaudojimu pagrįstos ekonomikos plėtrą.“

Europos politikos centro ekonomistas Fabianas Zuleegas tokiu optimizmu netrykšta ir teigia, kad rezultatai kol kas atrodo labai migloti.

„Iki šiol valstybės narės priešinosi griežtiems politikos įgyvendinimo mechanizmams, bet Graikijos padėtis viską pakeis“, - sakė ekspertas. Jis siūlo naujos strategijos tikslus susieti su griežtais reikalavimais.

Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad Europos Vadovu Tarybos pirmininkas Hermanui Van Rompuy pritaria paskatinimų sistemai: pavyzdžiui, geriau besitvarkančios valstybės galėtų gauti didesnį finansavimą iš ES.